Artėjanti mokslo metų pabaiga verčia vis labiau sunerimti abiturientus ir jų tėvus. Neišvengiamai pradedama svarstyti apie tai, ką reikės veikti po mokyklos baigimo.
LAMA BPO
216 straipsnių
LAMA BPO – 2001 metais įkurta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, į kurią susijungė visos Lietuvos aukštosios mokyklos. Asociacijos tikslas yra ne tik organizuoti bei vykdyti priėmimą, bet ir teikti konsultacijas ir pagalbą stojantiesiems.
Remiantis LAMA BPO duomenimis, praėjusiais metais 46 proc. jaunuolių už studijas mokėjo patys. Šiemet valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose dar sumažėjo, o pačios studijos pabrango.
Nelietuviška kokybė, tačiau kiekvienam lietuviui įkandama kaina – taip jaunus, pasaulinio lygio išsilavinimo trokštančius lietuvius vilioja užsieniečiai.
Nebenoriu gyventi toje Lietuvoje: įstoti – sunkiau, susirasti darbą – neįmanoma, ir dar į šauktinius žada kviesti (3503)
Žvelgiant į tai, kas pastaruoju metu vyksta visuomenėje, atrodytų, – surengtas sąmokslas prieš Lietuvos jaunimą. Mokyklą baigiančius jaunuolius pasiekia viena svarbi ir gyvenimą galinti pakeisti žinia po kitos – tai keičia stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, tai verčia eiti į kariuomenę.
Vilniaus universitetas ( VU) renkasi naują rektorių. Dėl šio garbingo posto susirungė 6 kandidatai, visi jie universitete žada esminius pokyčius.
Nacionalinis egzaminų centras ( NEC) ruošiasi nustebinti moksleivius – planuojama jų žinias tikrinti kita tvarka nei galiojo iki šiol.
Antradienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą. Apie tai išgirdusios aukštosios mokyklos džiūgauja – turėtų padaugėti studentų.
Šiųmečiai abiturientai turėtų suklusti – priimant į Lietuvos aukštąsias mokyklas pokyčių šiemet tiek daug, kad net sunku supaisyti. Aišku tik viena – į universitetus ir kolegijas tikrai nebepateks visi norintys.
Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerija ( ŠMM) kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems 2015 metais ir pateikė rekomendacijas universitetams bei kolegijoms, kokie tie balai galėtų būti.
Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į aukštąsias mokyklas ragindama skelbti mažiausius priėmimo balus stojantiesiems 2015 metais.
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija antradienį svarstė šių metų brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, tendencijas ir perspektyvas.
Išradingais šūkiais, skanduotėmis ir spalvomis sostinės centrines gatves tvindžiusi Vilniaus universiteto (VU) studentų ir alumnų eisena paskelbė mokslo metų pradžią.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis viena didžiausių šalies švietimo sistemos ydų laiko nenuoseklų mokinių sukauptų žinių tikrinimą ir žemus kontrolės standartus.
Duomenų apie trečiojo stojimo etapo rezultatus aukštos mokyklos neteikia prisidengdamos autonomija, tad nėra galimybės sužinoti apie įstojusiųjų žinių lygį, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Per šių metų bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas sutartis studijuoti valstybės lėšomis (per studijų krepšelius, studijų stipendijas ar tikslinį finansavimą) pasirašė 14 808 asmenys, tuo metu studijuoti už savo pinigus įstojo 12 230 pirmakursių.
Švietimo specialistai skėsčioja rankomis: į mokamas vietas aukštosiose mokyklose suplūdo tokie abiturientai, kurie nelaikė nė vieno valstybinio egzamino.
Didžiausias šalyje Vilniaus universitetas (VU) maždaug 100 būsimų studentų įvarė siaubo: studijuoti pakvietė per klaidą ir dėl to net neatsiprašė.
Vis mažiau studentų pritraukia ne tik regioninis Šiaulių universitetas, tačiau ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinio verslo mokykla (TVM).
Sutartis su aukštosiomis mokyklomis jau pasirašė per 22 tūkst. pirmakursių. Kiek liko laisvų vietų papildomam priėmimui, dar skaičiuojama.
Penktadienį stojantieji sužinos pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus.
