laimė

747 straipsnių

Laimė – teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais – pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Laimė susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.

Eidama savo gyvenimo keliu vis bandžiau ir tebebandau spręsti savo „gyvenimo“ klausimą: Ką reiškia būti savimi? Kas man, kaip žmogui, teikia džiaugsmą? Kokios mąstymo „schemos“ trukdo tai pasiekti?

Statistika skelbia, kad laimingiausia vieta Žemėje tituluojamas anaiptol ne Disneilendas, o Danija – šalis, kurią užsieniečiai sieja su nesibaigiančiomis tamsiomis žiemomis, marinuota silke, Lego konstruktoriais ir pyragaičiais.

Kinų filosofas Lao Tzi klausė: „Ar gali kas nors drumstą vandenį padaryti skaidriu?“ – ir pat atsakė: „Jei paliksit jį ramybėje, jis pats taps skaidrus.“

Amerikiečių neurobiologas Aleks Korb, visą gyvenimą tyręs „pilkąsias ląsteles“ žmonių galvose, sako, kad gausybėje informacijos apie tai, kaip būti laimingu, reikia remtis mokslininkais, nes, būtent jie visą gyvenimą kasdien tyrinėdami žmogaus smegenų veiklą, turi atsakymą į šį klausimą.

Kaip tapti laimingu žmogumi? Leidiniui „Vegetarian“ interviu davęs Dmitrijus Trockis mano, kad laimingi žmonės visuomenei nenaudingi, o norint tapti iš tiesų laimingu žmogumi, reikia išeiti už įprastos logikos ribų.

Yra žinoma, kad po lytinių santykių su mylimu žmogumi mūsų organizme išsiskiria „laimės hormonai“ – endorfinai ir oksitocinas. Vis dėlto, kaip ilgai tęsiasi ši euforija? Jeigu tikėsime mokslininkais, teigiamas aistringų glamonių poveikis neapsiriboja minutiniu orgazmu ir patenkinta šypsena. Pasirodo...

Agnė Kairiūnaitė, LRT RADIJO laida „Čia ir dabar“, LRT.lt

Labai sunku tenkintis mažu ir jaustis puikiai, todėl, kad ir ką visi sakytų, pinigai turi įtakos laimei, o jų trūkumas trukdo. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros lektorius Kęstutis Dragūnevičius.

Psichologė–psichoterapeutė Jurga Gužauskienė

Daugumai mūsų yra tekę girdėti begalę svarstymų apie tai, kas yra gera gyvenimo kokybė, iš ko ji susideda ir kokia jos įtaka žmogui. Tikriausiai didžioji dalis sutiks, kad mąstant apie gyvenimo kokybę, pirmiausiai į galvą ateina du dalykai, kurie yra nekintantys laike: tai laimė ir prasmė.

Gyvenime visko yra daug. Gyvenimas gražus ir stebuklingas, ir tai tiesiog nuostabu. Tačiau koks nėra gyvenimas, tai – lengvas. Kartais tai tampa itin akivaizdu. Ir patys mes jo sau taip pat nepasilengviname – laikomės įsikibę sąvokų ir įpročių, kurie yra klaidingi, absurdiški ar kartais net žalingi.