knyga

Savo gyvenimo be knygų neįsivaizduoju. Žinoma, galėčiau be jų gyventi. Gyventi iš tiesų negalėtume tik be oro, vandens ir maisto, o visa kita – tai jau pageidavimai, be kurių gyventi galima, bet klausimas – ar verta? Taigi, be knygų gyventi tikrai galima, bet atrodo, kad be jų dingtų keli labai svar...

Geriausi Škotijos pareigūnai gaus progą įsitikinti, kad pradėti gyvenimą iš pradžių gali būti be galo sunku. Tačiau visi nusipelno galimybės pasitaisyti…

Leidykla „Briedis“ kviečia leistis į virtualią kelionę, kurios maršrutą sudėliojo italų žurnalistės Carla Serra ir Silvia Bombelli. Nuo šiol visi žymiausi pasaulio stebuklai vienoje knygoje ant jūsų stalo. Išskirtinio formato albumas „Aplink pasaulį per 80 stebuklų“ suteikia skaitytojams galimybę su...

Kaip parašyti knygą su dviem mažais vaikais? Naują knygą „Ryšys su vaiku, ryšys su savimi“ pristačiusi psichologė, psichologijos studijos šeimai „Natūrali Motinystė“ bei tinklaraščio „Ryšyje“ kūrėja Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė sakė, kad pirmųjų grūdelių ir postūmių, kurie skatino rašyti knygą, buvo ...

Vienaragiai – ne pasakų veikėjai, jie nuožmūs, sunkiai sutramdomi ir mirtinai pavojingi. Jų namai – paslaptinga Sala, į kurią vyksta trylikamečiai, vildamiesi rasti savo vienaragį ir kartu su juo mokytis magijos paslapčių. Skandaras Smitas iš visų jėgų ruošėsi egzaminui, tikėdamasis patekti tarp sau...

Ne paslaptis, jog „balto lapo baimė“, tikriausiai, aplankiusi ne vieną, kamuoja ir rašytojus. Kovoti su tuo, visi pasirenka skirtingai – vieni daro pertrauką arba visai nustoja rašyti, na, o kiti, tiesiog – rašo. Kauno technologijos universiteto kūrybinio rašymo lektorė Aldona Tüür atskleidžia recep...

Kai eini į Ryčio Cicino koncertą, tikiesi išvysti šokėjas su plunksnomis. Kai žiūri kriminalinį filmą, gali būti garantuotas bent dėl kelių keiksmažodžių. O kai eini į kiną su vaikais, žinai, kad ekrane išvysi animaciją. Tačiau nuėjusi į Andriaus Užkalnio renginį išvydau visiškai kitką, negu daugeli...

Kai buvau paauglė, poezijos skaičiau daugiau. Pavyzdžiui, labai mėgau Antaną A. Jonyną – iki begalybės galėjau sukti jo eilėraštį „Pokalbis“, mintinai juo meldžiuosi ir dabar. Bet buvo tokie laikai – mano tėvai eiles deklamuodavo ir tada net gana agresyviai liepdavo man pasakyti, kieno tai žodžiai. ...

Galvojimas, kad visų kitų pievos tankios ir žalios, tik tavo vieno pageltusiais kupstais nuklota, yra infantilus. O dar ir tinkamas tik tai pačiai pievai apsakyti – tikrai ne gyvenimui. Kai buvau maža, man atrodė, kad labai daug žmonių yra normalūs. Normalesni už mane. Ir gyvena daug normalesnį gyve...

Ukrainiečių rašytojo Vitalijaus Zapekos (Віталій Запека) istorija graudi. Dar 2014-aisiais, kai sužinojo, kad jo dukra laukiasi vaikelio, jam teko išeiti į karą suvokiant, kad jo anūkė gali niekada neturėti senelio... Tad V. Zapeka parašė jai knygą „Polinka“ – apie tai, kaip senelis ateityje siaučia...

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pristatyta Mūzos Rubackytės autobiografinė knyga „Gimusi po fortepijonu“. Pristatyme garsi pianistė atvirai kalbėjo apie savo gyvenimą. Knygos pavadinimas sužadino M. Rubackytę kalbinusio žurnalisto Valdo Puteikio vaizduotę, šioje metaforoje jis išvydo vaizdą – ...

Ko gero dauguma jūsų žino, kas yra „gaslighting“ – lietuvių kalbininkai kol kas atitikmens nesugalvojo (ačiū dievui) ir, deja, į vieną lietuvišką žodį šitas terminas nesutelpa, tačiau tai – manipuliatyvus įtikinėjimas esant visai kitaip, nei auka žino ar atsimena, siekiant specialiai ją suklaidinti....

Šiais metais vertėja, rašytoja, knygų paaugliams ir suaugusiesiems autorė Akvilina Cicėnaitė jau antrą kartą skrenda per pasaulį. Iš tolimos Australijos į Lietuvą ją veda noras dalytis su skaitytojais savo naujausia knyga, romanu suaugusiesiems „Anglų kalbos žodynas“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tie, kas skaito mano knygų apžvalgas, jau turėjo pastebėti ar užfiksuoti, kad paprastai aš nedraugauju su populiariąja šiuolaikine britų literatūra. Ji arba bando imituoti „Bridžitos Džouns“ lengvo romano sėkmę šleikščiai neskoningu kasdienybės žargonu ir nerūpestingais stereotipiniais įvaizdžiais, ...

Prie laužo ar židinio sekamos pasakos visuomenėje, gyvenusioje be interneto ir TV, buvo svarbi ugdymo priemonė ir malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Šiandieną jų vaidmenį perėmė TV serialai ir kai kurios knygos. Pasakomis tiki nedaug kas, vis dėlto, kaip rodo nesenai atlikta apklausa, net 32 pro...

Ko gero daugiausiai nepritarimo iš padorios publikos sulaukiu atskleidusi savo santykį su prancūziškuoju kinu ir literatūra. Bet ypač – kinu. Žmonės nebūtinai ginčijasi – padori publika tuo ir skiriasi nuo rėkiančių asilų bandos – ji retai konfliktuoja asmeninės preferencijos klausimais. Tačiau keič...

Kažkada, dar ne taip seniai, buvau tiesiog apgailėtinai naivi, galvodama, jog yra neginčytinų vertybių ir nediskutuotinų smerktinumų. Na, pavyzdžiui, tikrai nuoširdžiai maniau, jog visi bent jau giliai širdyje norėtų būti geresniais, norėtų mokėti valdytis ir, tarkime, nemušti savo vaikų. Dar galvoj...

„Šios moters istorija mane pakeitė amžiams“, – taip apie amerikiečių psichologės dr. Edith Evos Eger knygą „Pasirinkimas“ yra sakiusi Jungtinių Amerikos Valstijų televizijos žvaigždė Oprah Winfrey. Aušvicą išgyvenusiai Vengrijos žydaitei šiandien 94-eri. Ji domisi potrauminiu sindromu, skaito paskai...

Nuo pat vaikystės nežiūriu siaubo filmų – net ir tų, kurie, anot publikos, nebaisūs. Kategoriškai nesutinku – net daugumai labiau komediją primenantis „Žinau, ką veikei aną vasarą“ man yra nepakeliamai varantis siaubą. Nemoku žiūrėti tų filmų: man užima kvapą, siaubas stingdo, nepakeliu įtampos ir n...

Lietuviai gali džiaugtis miškingu kraštu, ir neretai yra pavadinami gamtą mylinčia tauta. Tačiau miškininkas Raimundas Ereminas mano, kad meilės gamtai dar turėtume pasimokyti, ir kviečia apsilankyti nepagražintame miške, kuriame atsiduria mokslus baigęs miškininkas. Savo knygoje „Jurgelis miškauja“...