Klimatas

„Jau spalio vidurys ir auksinis ruduo baigiasi. Beje, anksčiau negu per praėjusius kelis metus. Matyt, dėl stiprių vėjų mėnesio pradžioje ir vėliau sekusių šalnų“, – savo kassavaitinėje apžvalgoje rašo klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius.

Norvegijos paskirtasis premjeras trečiadienį pristatė savo pasiūlymą dėl dviejų centro kairės partijų mažumos vyriausybės, žadančios vykdyti „sąžiningą klimato politiką, mažinančią taršą ir kuriančią darbo vietas“.

Švedė aktyvistė Greta Thunberg antradienį atidarė jaunimo suvažiavimą klimato problemoms aptarti ir pasmerkė jau tris dešimtmečius besitęsiantį vyriausybių neveiklumą, apkaltinusi pasaulio lyderius, kad jie „paskandino“ ateities kartas savo „tuščiais žodžiais ir pažadais“.

Vilniuje trečiadienį prasideda dviejų dienų tarptautinė konferencija, kaip mažinti aviacijos poveikį klimatui.

Niujorke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atkurdamos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias ekonomikas, šalys turi daugiau investuoti į žalos klimatui mažinimą.

Šį savaitgalį norvegai eis balsuoti pasibaigus rinkimų kampanijai, kurioje dominuoja klimato kaita ir didėjantis turtinis atotrūkis, skelbia „Reuters“. Tačiau, kad ir kas laimės rinkimus, panašu, kad turės užtikrinti laipsnišką šalies perėjimą nuo naftos sektoriaus ir jo sukurtų darbo vietų.

Vokietija nepasieks 2030 ir 2040 metams nustatytų klimato tikslų, rodo ataskaita, kurią šiuo metu svarsto vyriausybė.

Itin galingas Atlanto ciklonas pasiekė šiaurinę Europos dalį ir talžo Baltijos jūros regioną, o tuo pačiu ir Vakarų Lietuvą.

Su klimato kaita ir neigiamu žmogaus pėdsaku susijusios nelaimės visame pasaulyje linksniuojamos bene kasdien: Vokietijoje – žmonių gyvybes nusinešantys potvyniai, Sibire – liepsnojantys miškai. Gyventojų nuomone, kasdienybėje aplinkai ir klimatui labiausiai kenkia nerūšiuojamos šiukšlės ir plastiki...

Turbūt kiekvienas yra pajutęs, kad karštą dieną daugiau laiko praleidę eidami atviru asfalto keliu jausimės labiau sukaitę, nei eidami žvyro takeliu tarp žolynų – taip yra dėl nevienodo skirtingų dangų išskiriamo šilumos kiekio. Pajusti temperatūrinius skirtumus tarp skirtingų dangų padeda ir šiuo m...

Jau kelintą savaitę iš eilės Lietuvą alina tropiniai karščiai, kurie neslūgsta net naktimis. Sinoptikai fiksuoja naujus rekordus ir panašu, kad net ir artimiausiomis savaitėmis palengvėjimo nebus. Tačiau vilties teikia rugpjūtis, kuris gali būti įprastas savo orais.

„ Karščiai toliau tęsiasi, o po neilgos pertraukos grįžo ir tropinės naktys“, – savo kassavaitinėje apžvalgoje teigė klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius.

Tropinę kaitrą nuplovusios liūtys iš Lietuvos dar nesitrauks. Audringų orų galime sulaukti ir savaitgalį. Jis, panašu, bus vėsesnis nei prabėgusi savaitė. Plačiau apie tai, kas mūsų laukia, pasakoja sinoptikė.

„Man orai visada yra geri. Ir jei tik jie pradeda piktinti, tuomet susirūpinu savo nervais. Siūlau ir jums kiekvieną rytą, dar lovoje, padaryti šypsenos mankštą. Ji prognozuos laimingą, gerą dieną, o tada jokie orai nenervins“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako geografė, meteorologė, fizinių moks...

Į priemones kovoti su klimato kaita ir švelninti gamtos stichijų pasekmes savo bendruomenėms investuoja vis daugiau miestų, tačiau atotrūkis tarp to, kas daroma, ir to, ko reikėtų labiausiai, vis dar didelis.

Šis pavasaris daug kam įsimins, kaip labai šaltas ir nenuspėjamas. Atrodo, vieną savaitę neatlaikę sniego apdribos lūžta medžiai, o kitą – jau mėgaujamės vasariška šiluma. Kodėl Lietuvos klimato charakteris darosi toks nenuspėjamas? Šia tema „Žinių radijo“ laidoje „Kaip mes drįstame?“ diskutavo laid...

Pasak VU paleontologo prof. dr. Andrejaus Spiridonovo, Palangos paplūdimio dėl klimato kaitos gali nebelikti jau 2060 m.: „Ten, kur buvo paplūdimys – bus jūra, ir ta jūra bus šalia namų. Arba nebus net tų namų, nes periodiškai vyks katastrofiniai potvyniai, kurie juos nušluos, kaip Naujajame Orleane...

Prieš 42 tūkst. metų fiksuotus didžiulius pokyčius sukėlė Žemės magnetinio lauko apsivertimas, rodo naujausio mokslinio tyrimo duomenys.

Tektoninės plokštės, dengiančios Žemę kaip dėlionė, juda maždaug taip greitai, kaip auga mūsų nagai, tačiau per milijardą metų to pakako apkeliauti visą planetą – kaip rodo naujas įspūdingas vaizdo įrašas.

1972 metų vasario 3 dieną prasidėjo daugiausiai gyvybių nusinešusi pūga rašytinėje istorijoje. Kelias dienas siautusi sniego audra palaidojo daugiau nei keturis tūkstančius žmonių.