31 straipsnių
Keramika – degti gaminiai iš keraminių medžiagų, kurios dažnai yra gaunamos iš molio ar kitų mineralinių nemetalinių medžiagų.
Keramikos šukės. Tai bene dažniausiai ir gausiausiai archeologų Klaipėdos senamiestyje aptinkami radiniai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik kadaise miestiečių naudotų indų fragmentai, ir nieko daugiau. Anaiptol.
„Dailininko misija – stebėti pasaulį, gyvenimą, perleisti jį per save, o savo įspūdį perteikti meno kūrinyje. Jeigu meno kūrinys paveikia žiūrovą, jis „pagauna“ gabalėlį tos minties, vadinasi, – pavyko. Darbuose dažnai pažvelgiu į savo prisiminimus, praeitį. Kūryboje naudoju senus daiktus, galbūt ka...
Spalio 28 d. „Baroti“ galerijoje Klaipėdoje atidaroma personalinė Monikos Gedrimaitės paroda – „Kiek trunka kūryba“. Tai pirmas kartas, kai naujausia autorės kūryba pristatoma uostamiestyje. Kompozicijoje, susidedančioje iš lakoniškų formų keramikos objektų, keliami reikalingumo, naudingumo bei kūry...
Kai „Molinės virtuvės“ svečiai paklausia, kaip Albertos Saukaitytės namuose atsirado keramikos studija, verslininkė įspėja, kad pasakos ilgai. Netikėtumų, džiaugsmo, klaidų ir neįkainojamų pamokų kupina istorija išties priverčia prisėsti, ir dar kartą įrodo, kad sėkmingo verslo pradžiai galima pasir...
Šimtai ąsočių, puodelių, lėkščių ir kitų indų – keramikų Skirmanto ir Džiugo Petraičių kasdienybė. Vyrai Merkinėje užsiima juodąja keramika ir savo gaminius parduoda ne tik lietuviams, tačiau ir užsieniečiams. Nors amatas nėra lengvas, ši keramika, tikras palikimas, sako vyrai.
Pavasaris prašosi gaivos, o kito tokio spalvų derinio, kuris alsuotų lengvumu ir nauja pradžia, veikiausiai ir nerastume. Balta ir mėlyna simbolizuoja jūros bangų mūšą, atnešančią tai, kas nauja, ir praryjančią tai, ką laikas paleisti. Nuo Tolimųjų Rytų iki Vakarų Europos – baltos ir mėlynos deriniu...
Vilniečiai Greta Unguvaitytė ir Jonas Aliukas, pastebėję, kokia sustabarėjusi yra laidojimo sfera, nusprendė į ją įnešti pokyčių. Ir įnešė – pora jau kelerius metus gamina urnas. Tiesa, kitokias – visai nepanašias į tas, kurias galima rasti laidojimo namuose.
Turime labai platų kepimo formų pasirinkimą, tačiau kaip žinoti, kas labiausiai tinka mums? Gal nebūtina rinktis pačias brangiausias, kad būtume jomis patenkinti?
Negalią turintiems ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms iššūkių netrūksta ir kasdieniame gyvenime. Tačiau šviesiąją gyvenimo pusę pasistengę jiems parodyti ir pozityvią kasdienybę kartu sukurti savanoriai pedagogai yra įsitikinę, jog pasitelkus kūrybą galima pasiekti puikių rezultatų.
Šakietė Ugnė Runienė visada svajojo tapti jauna mama, turėti daug vaikų ir mylimą darbą. 24-erių moteris gimtinėje sukūrė šeimą, o savo hobį pavertė pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Keramikos studija – tai pirmasis jos darbas ir nuosava veikla po studijų.
Daugpilio centrą pasiekėme gerokai po vidurnakčio, tad tesinorėjo kristi į viešbučio lovą ir gerai išsimiegoti. Tik mes dar nenujautėme, kas mūsų laukia visai šalia Lietuvos sienos esančiame istoriniame mieste. Ir pati pirmoji staigmena čia buvo prie pat viešbučio.
Ištisas tris paras net 1260 laipsnių temperatūroje degę Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo kūriniai pagaliau išimti iš krosnies.
Kol į didžiosios dalies dirbančiųjų savarankiškai kišenę kas mėnesį įkrenta po 260 Eur, keramikai sako esantys diskriminuojami. Kaip teigia, jų veikla valstybės nėra įtraukta į dėl pandemijos apribotų veiklų sąrašą, ir tai jiems nesuteikia galimybės gauti išmokas. „Esame tokie pat kaip ir siuvėjai a...
Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir savo gaminius parduoda ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse mugėse.
DELFI tęsia vaizdo pasakojimų ciklą apie tai, kaip įsirengti namus. Šį kartą buvo kalbama plyteles. Kokių jų būna, kaip išsirinkti, į ką svarbu atkreipti dėmesį ir, žinoma, kaip teisingai suklijuoti bei kokių klaidų nepridaryti. Apie tai daugiau papasakojo dizaineris Igoris Šapovalas.
XXII Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas pasiekė finišą. Praėjusio penktadienio vakarą miesto Dailės galerijos Keramikos paviljone atidarytoje parodoje pristatyti septynių menininkų, atstovaujančių šešioms šalims, per beveik keturias pastarąsias savaites Panevėžyje sukurti darbai.
Molis – Lietuvos žemės turtas, skaičiuojantis šimtus milijonų metų, menantis net jūros periodą. Nepaisant alternatyvų gausos, šiandien molis vis dar naudojamas – iš jo kuriami taikomosios dailės kūriniai, gaminamos įvairios statybinės medžiagos – čerpės, apdailos medžiagos ir pan. Molis vertinamas u...
Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo seno traukia menininkus, rašytojus ir dvasingus žmones. Čia jie atvyksta ieškoti įkvėpimo, draugystės su gamta, o pastaraisiais metais, įsisavinant Europos Sąjungos lėšas, Anykščiuose duris atvėrė ir įstaigos, k...
Naminė lietuviška duona - tai gardėsis, kuriam abejingų nėra. Neįmanoma iškepti tokios pačios duonos du kartus, nes ji kas kartą gaunasi skirtinga, dar sakoma, kad elgiasi, kaip jai reikia ir net nepriklauso nuo šeimininkės pastangų. Pasakojimą apie tai DELFI išgirdo Anykščiuose esančiame etnografin...
Keramika – viena seniausių lietuvių liaudies meno rūšių. Dar ir šiandien sovietmečio menininkų sukurti molio dirbiniai puošia mokyklas, ligonines ar parkus. Sovietmečiu klestėjusi meno rūšis šiandien atrandama laisvalaikio užsiėmimuose kaip meno terapija. Vis dėlto, pasak skulptorės keramikės Audron...
