Kas benutiktų, bet jau kiek metų viena žinia sausio 1-ąją būna tą pati: Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kuopos kariai iškėlė Lietuvos valstybės vėliavą ir taip paminėjo Lietuvos vėliavos dieną. Ir šiemet ši žinia „Delfi“ buvo palydėta trumpu pasakojimu,...
Kazys Škirpa
11 straipsnių
Kazys Škirpa (1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčius – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV) – Lietuvos diplomatas, pulkininkas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas.
1918-ųjų pabaigoje į lietuvių mokytojų konferenciją besirinkę dalyviai iškart pajuto įtampą sostinėje. Ypač susirūpinę atrodė vokiečiai, gatvėmis slankiojo dar ne visiškai uniformuoti lenkų legionieriai. Namai bolavo nuo plakatų: Lietuvos vyriausybė šaukė savanorius, lenkai kvietė į savo legionus, d...
Lietuvos kariuomenės 1918 m. gimimo kančios: naujasis generolas nieko gero nežada – net nekalba lietuviškai (3)
Iš A. Voldemaro vyriausybės, anot K. Škirpos, laukta stebuklo, nuo jos pasekmingo ar nepasekmingo atlikimo priklausė tai, ar Lietuvai pavyks atsistoti ant valstybinių kojų, ar, atbulai, naujų politinių audrų vėl bus perblokšta ir vėl turės nešti svetimą jungą.
Kariuomenės steigimas 1918 m. priminė muilo operą: veikėjai – ubagai lietuviai, išnaglėję lenkai, pikti vokiečiai ir tarp štabų įsisukę šnipai (1)
Pagaliau – 1918 m. lapkričio 11 d. suformuojama pirmoji Lietuvos vyriausybė. Lapkritis – šalčiausias rudens mėnuo, bet 1918-jų Lietuvoje, skaitant amžininkų atsiminimus, regis, pats karščiausias: lapkričio 2 d. priimta konstitucija, sulig kuria aukščiausiojo Valdžios organo funkcijos buvo pavestos ...
1918 m. kronika: Krašto apsaugos komisija pavojingiausiomis laikė Vilniaus, Kauno, Varėnos, Alytaus ir Kaišiadorių sritis (3)
384. Tiek dienų praėjo nuo 1917 m. rugsėjo 24-osios, kai į pirmąjį posėdį susirinko Lietuvos Tarybos nariai, iki 1918 m. spalio 15-osios, kai buvo padėtas pirmas tikras akmuo kuriant krašto apsaugą – darbą pradėjo Tarybos slapta įsteigta Krašto apsaugos komisija.
Vėlyvą 1918 m. kovo 20 d. vakarą, po trijų savaičių sunkios kelionės, Vilniaus geležinkelio stotyje iš traukinio išlipo trys vyrai ir moteris. Tai buvo Rusijoje 1917 m. lapkritį įkurtos Vyriausiosios lietuvių tarybos pasiuntiniai – karininkai Kazys Škirpa ir Jonas Variakojis bei delegacijos pirminin...
Kartais įdomu, verta ir net būtina pasiklausyti nuomonės apie savo darbus iš šalies. Iš dirbančiųjų valdiškus darbus nieko neišgirsi, nes švenčiant atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį, vienu aspektu jie vėl yra sugrįžę į sovietmetį, kai viena galvojom, kitą kalbėjom, o trečią darėm.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, bandydamas „išlaisvinti“ Vilnių nuo skausmingos istorinės praeities, savo nelogiškais veiksmais pripainiojo dar sudėtingesnį politinį ir istorinį mazgą.
Arkadijus Vinokuras. Nešvari Škirpos ir Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius (190)
Laikas pripažinti: dviejų nacių kolaborantų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos gynėjų retoriką bei argumentaciją galima pritaikyti ir ginant komunistų kolaborantus. Atsisakymas vertinti abiejų veikėjų veiksmus per Jungtinių Tautų konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui prizmę yra amoralus.
Matthias Dornfeldt, Enrico Seewald. Hundert Jahre deutsch-litauische Beziehungen. Husum: Husum Druck-und Verlagsgesellschaft. 2017. 256 p. (PRUSSIA-Schriftenreihe. 47) ISBN 978-3-89876-901-3. Šio leidinio pavadinimas lietuviškai pažodžiui skambėtų taip: „Vokiečių ir lietuvių santykiai per 100 metų“,...
Vieni pirmųjų elito atstovų Lietuvoje: turtuolis, kunigas, diktatorius bei konfliktiški diplomatai, aršiai gynę savo tiesas (90)
Pradėjęs pažintį su Vasario 16–osios akto signatarais, juos suskirsčiau į 4 grupes ir vieną iš jų nusprendžiau pavadinti juos elitu. Tai galima paaiškinti tuo, kad šie asmenys užėmė pakankamai aukštas pareigas Lietuvoje, kurią patys ir kūrė.
