katytė

Feliksiukė „Beglobio“ prieglaudoje – jau senokai. Ji išgelbėta iš antisanitarinių, labai blogų sąlygų kartu su dar dvidešimt katinėlių. Feliksiukė, būdama prieglaudoje, visus juos jau išlydėjo į nuosavus namučius. Prieglaudoje savo žmogučio liko laukti tik Feliksiukė ir iš tų pačių baisių namų išgel...

Taikutė Beglobio prieglaudoje labai mylima, tačiau savo dienas vis vien leidžia narvelyje. Katytė iš pradžių buvusi baikštoka, dabar vis labiau ir labiau pasitiki žmogumi, glostant ima murkti, o iš akyčių pamažu traukiasi nepasitikėjimo žmogumi šešėlis.

Padėkite pasveikti, padėkite užauginti ir išleisti į naujus namus dvi gražuoles trispalvytes sesytes Vivą ir Divą. Į mūsų globą sesės pateko iš A. Vivulskio (Vilniuje) gatvės, kur su mama priklydo prie vienos įmonės.

Frezija po atliktos sterilizacijos turėjo keliauti atgal į gatvę. Bet... Nei Frezija laukinukė, nei ką. Tiesiog išsigandusi, dar visiškai jaunutė, apie 7 mėn. amžiaus katytė.

Speltą, kaip ir daugumą beglobiukų, perėmėme iš benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos. Ši mažylė po sterilizacijos susirgo, todėl keliavo į kliniką, kur buvo laikoma bei gydoma. Dabar Spelta jau yra pasveikus ir atsigavusi.

Jonavoje, Kosmonautų g., rasta katytė. Kailiukas – rudai-gelsvai rainas, nebūdingas lietuviškiesiems rainiukams.

Mimi į „Beglobio“ prieglaudą perėmėme iš Vilniaus miesto benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos, į kurią ji pateko iš gatvės. Tačiau atgal į gatvę, ten, kur kiekvieną dieną tyko nuolatiniai pavojai ir kova už gyvybę, MiMi tikrai negrįš. Naminukei ieškome namų.

Nelauktai iškilo grėsmė, gandai aplink – ateina kiciai. Naktim nemiegam ir griebia nervas, grasina kiciai garsiai kniaukt. Gyvenk, kaip galima švariau, raini kniaukikai jau atbunda. Paklausyk, paklausyk, ar girdi? Kiciai atrieda, atidunda.

Yra Vilniuje tokių vietų, kur katinų šeimynos gyvena laisvai, nevaržomai ir netrukdomai (tik valgyt duokite) – tai daugiau ar mažiau tebenaudojamos gamyklinės ir buvusių gamyklų teritorijos. Joms ten gana ramu, vietos daug, žmonių, judėjimo – mažai. Ir kartais kuriam nors jautresniam gyvūnus mylinči...

Šios katytės, kurių registracijos numeriai yra 76, 77 ir 78, į Vilniaus miesto benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą pateko iš Vilniaus miesto sodų. Kas darosi soduose, pasakoti turbūt niekam nereikia. Rudenį paliktos likimo valiai, katės turi išgyventi pačios, kaip sugeba. Tai yra dar vienas ypatingai ...

Pristatome mūsų žavuolę burbuliukę Bielę! Spėjama, kad ji buvo tiesiog išmesta (o gal paklydusi), nes vieną dieną tiesiog „išdygo“ Molėtų plente prie prekybos centro.

Giga į globą perėmėme iš benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos. Giga – apvalutė, trumpo kūnelio, apvalaus snukučio ir labai tankaus, trumpo puraus kailiuko. Gražiausia vis dėlto turbūt Gigos nosytė – tamsiai rudai apvedžiota, ryškios plytinės spalvos.

Gražuolė baltaūsė Toša į „Beglobio“ prieglaudą buvo perimta iš Vilniaus miesto benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos, kur ji pakliuvo iš labai blogų sąlygų. Toša jau labai labai ilgai laukė, kol ją kas nors pastebės, priglaus, suteiks mylinčius namus. Deja... Mažos pūkuotos katytės dideliais baltais ū...

Atsitiko taip, kad beuodegė Diva vieną dieną buvo tiesiog išmesta prie daugiabučio laiptinės kartu su savo trim mažyliais. Kas taip pasielgė, iki šiol neaišku, tačiau nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad šeimynėle atsikratė tiesiai iš namų – visi švaručiai, jaukūs, prižiūrėti, bet... Nereikalingi.

Silva – jauna, maždaug 2 m. smulki, simpatiška rainiukė, kurios gyvenimas pasikeitė per vieną dieną. Galbūt šeimininkams jau daug anksčiau brendo mintis atsisakyti Silvos draugystės, tačiau išspręsti viską ji nusprendė per vieną dieną.

Katytė Ajanga į „Naminukų“ globą atkeliavo iš vienos močiutės namų, kuri dėl sveikatos bėdų buvo paguldyta ilgam laikui į ligoninę ir prarado galimybę ja rūpintis.

Taipą perėmėme iš Vilniaus miesto benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos. Kažkas, o tokių kažkas yra be galo daug, ja atsikratė tiesiog išmesdamas į gatvę.

Katytės, pavadintos Baltute, tikros istorijos ir gyvenimo dramos jau niekas nepapasakos, ji tiesiog vieną dieną atsidūrė gatvėje.

Kaip ir kiekvienas katinas prieglaudoje aš turiu savo istoriją. Esu visai jaunutė, bet patyriau daug išgyvenimų. Žinot ką? Nepaisant visko, aš labai myliu gyvenimą. Aš nepasiduodu vien dėl to, kad neturiu vienos akytės ir gana prastai matau su antra.

Libra su dar dviem savo broliukais buvo tiesiog numesti prie Vilniaus miesto benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos. Abu Libros broliukai surado namus, o Libra taip ir liko laukti sanitarinėje tarnyboje. Ilgai ilgai...