Dovanojama nedidelė miela ir draugiška kalytė. Riešutėlė yra vyresnio amžiaus, tačiau mažaūgiai šuneliai neretai išgyvena net ir iki 20 metų, tad jos amžiaus tikrai nereikėtų bijoti.
kalytė
245 straipsnių
Dėmesio: ieškomi ir žmonės, paėmę kitas dvi kalytes. Labai tikėtina, kad joms taip pat reikia skubios veterinarų pagalbos. Jei kažką žinote, susisiekite su savanoriais!
Šioje istorijoje netyla kalbos apie trijų nepageidaujamų kalyčių išvežimą į kažkokį „globnamį“ arba „nudaigojimą“, todėl norime atkreipti Jūsų visų dėmesį ir prašome dalintis informacija padedant greičiau išspręsti „degančią“ situaciją.
Gučė buvo rasta Šiaurės gatvėje kovo 14 d. ryte. Blaškėsi viena, be šeimininkų, be antkaklio. Gučė yra dar labai jauna vilkė. Antras jos vardas galėtų būti Viesulaitė.
Kartais tam, kad suprastum kodėl, reikia žinoti, iš kur. Mažytės Čilytės istorija prasidėjo vienoje iš sanitarinių tarnybų, kur ji, dar būdama visai „leliukas“, atkeliavo su mama ir su kitais „leliukais“, kuriems, deja, nebuvo lemta užaugti.
Rudenį Salininkuose rastą siaubingai apleistą, utėlėtą ir blusuotą mažytę kalytę pavadinome Pipa. Po nuoširdaus rūpesčio, meilės ir gydymo mažytė pasveiko, sustiprėjo, pradėjo ryškėti jos charakterio bruožai.
Į mūsų prieglaudą kiekvieną dieną labai anksti ryte apie 7 val. aplankyti šuniukus atvyksta viena nuostabi moteris savanorė. Kaip ir kiekvieną dieną, moteris atvažiavo į prieglaudą, kad aptvarkytų po nakties šuniukus, išleistų juos pabėgioti.
Labai mielai kalytei Amsei nesiseka, ji nedidukė, miela, dar jauna, maždaug 4 metus nugyveno šiame nesaugiame pasaulyje. Jos bėda – ji bailiukė, o kaip kitaip, kai tu ne ypač didelė ir buvai paleista gyventi viena?
Vasario 1 d. išvakarėse, Utenos rajone, Nolėnuose dingo vokiečių aviganė, ji nusekė kitą šunį. Pirmą kartą ji išėjo iš savos teritorijos, todėl nežinome, kuria kryptimi gali nuklysti.
Aira prieglaudoje jau gyvena apie pusę metų. Tai itin aktyvi, judri kalytė, kuri negalėtų gyventi uždaryta bute, jai reikia pasivaikščiojimų, pasilakstymų, ji yra labai protinga ir paklusni.
Šioms kalytėms labai reikia namų. Vadoje buvo 6 šuniukai, du patinėliai buvo padovanoti, o keturios mergytės vis dar laukia namų.
Tėja ir Ursa – nuostabiosios sesutės! Jos buvo paliktos konteineryje prie šiukšlių, bet jau pamiršo savo senąjį gyvenimą ir pakelta galvyte ieško naujų namų.
Pernai pavasarį į mūsų vasaros sodybą Juršiškių kaimą prie Molėtų atklydo žiaurių žmonių, kurie norėjo atvežti ir likimo valiai palikti šuniukus (kalytę ir patinėlį, brolį ir sesę). Iš jų buvo likę tik jų stuburo linija.
Mažylė Pūga – vos 9,5 kg sverianti, savo sudėjimu labiau primenanti mopsą, nei prancūzą - tiesiog miniatiūrinė dama.
Ne, ji nebuvo tik šuo. Ji buvo tik taikinys... Gyvas taikinys, kokiam nors išgėrusiam mėgėjui pramiklinti atgrubusias rankas ir nuskriaudus silpnesnį, įsivaizduoti, kad pakėlė savo paties vertę. Žinot, ir vis dėlto žodį „nuskriaudus“ reikėtų pakeisti į kitą, labiau atitinkantį tiesą - galutinai sulu...
Prieš tris dienas į Vilniaus r. Sudervės apylinkes atklydo graži aviganė.
Trūksta energijos? Trūksta judesio? Bet jūs to tikrai norite, tikrai tikrai? Tada susipažinkite su mūsų „laikute“ Ramunėle! Visiškas pozityvas!
Ar ji turėjo šeimininką? Taip. Ar tai buvo tikras šeimininkas? Deja... Jis atvedė šią mažutę, septynetą metų kartu pragyvenusią kalytę į veterinarijos kliniką, nes ją esą reikia užmigdyti, prastai jaučiasi, porą savaičių beveik neėda.
Kalytė Kuka dar žiemą drauge su savo broliuku buvo rasta pririšta prie parduotuvės. Kartu su broliu jie buvo surišti virvele (kad neatsiskirtų) ir palikti. Liudininkų pasakojimu šuniukai ten išgulėjo daugiau nei parą laiko. Ir kai geraširdė Svetlana, atsitiktinai ėjusi į darbą, pamatė juos, šuniukai...
Mažoji Škipė į „Naminukų“ globą atkeliavo iš Ukmergės karantinavimo tarnybos. Jai duotas laikas atrasti namus ten jau buvo pasibaigęs. Nerado. Tad teoriškai ši pasakiško grožio ir nuostabaus būdo kambarinukė jau galėjo klaidžioti „amžinos medžioklės“ plotuose taip ir nesupratusi, kodėl ten pakliuvo ...