Kalnų Karabachas

Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho. Tai vienas ilgiausiai trunkančių konfliktų pasaulyje, jis paskatino ilgus sudėtingo tarptautinio tarpininkavimo metus.

Kalnų Karabachą armėnai laiko savo istorinėmis žemėmis, čia gyvena apie 150 tūkst. žmonių, daugiausiai etninių armėnų, kurie yra krikščionys. Musulmoniškasis Azerbaidžanas jau daugiau nei šimtmetį reiškia teises į šį regioną, kurio pavadinimas reiškia „juodąjį sodą“.

Kalnuota teritorija garsėja derlingais slėniais, dėl kurių kontrolės Armėnija ir Azerbaidžanas per pastarąjį šimtmetį kariavo jau du sykius. Po Pirmojo pasaulinio karo abi tautas dėl regiono dar labiau sukiršino į valdžią atėję bolševikai, kurie įkūrė Kalnų Karabacho autonominį regioną, priskirtą Azerbaidžanui. 1988-siais regiono gyventojai panoro dar didesnės autonomijos.

1994 metais pasirašius paliaubas konfliktas tapo įšaldytu – nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos statusas iki šiol nėra įteisintas.

Nuo 1988 iki 1994 m. vykęs Azerbaidžano ir Armėnijos karas dėl Kalnų Karabacho nusinešė 30 tūkst. gyvybių, tačiau net ir po pasirašytų trapių paliaubų abiejų šalių pasienyje būta dešimtys smurto proveržių.

2020 metų rugsėjo 27 dieną atsinaujinę susirėmimai yra nuožmiausi Kalnų Karabache ir aplinkinėse teritorijose nuo 1994 metų.

2023 metais Azerbaidžanas, pasinaudojęs karu Ukrainoje, atakavo Kalnų Karabachą. Armėnija nesulaukė sąjungininkės Rusijos pagalbos. Azerbaidžanas suėmė Kalnų Karabacho lyderį ir privertė pasirašyti dekretą, kuriuo separatistinė respublika likviduojama.