Jūros lygis – judriojo pasaulinio vandenyno paviršiaus padėtis, laikoma sausumos aukščio matavimų (altitudės) atskaitos tašku bei jūrų gelmės matavimų atskaitos tašku. Ši padėtis yra nulemta traukos dėsnio, Žemės sukimosi momento, temperatūros, potvynių ir atoslūgių bei kitų faktorių. Jūros lygis yra nepastovus dydis – jis kinta veikiamas vėjo krypties, temperatūros, garuojamumo, vandens prietakos. Pačiame pasauliniame vandenyne tuo pat metu jūros lygis taip pat nėra visiškai vienodas – ~1 m amplitudėje jis svyruoja dėl potvynių ir atoslūgių (dėl jų kai kuriose pakrantėse amplitudė viršija 10 m), vandens cirkuliacijos, atmosferinių reiškinių.
Naujausią tyrimą atlikę mokslininkai padarė išvadą, kad net ir stabiliais laikomi ledynai Antarktidoje dėl šiltėjančios vandenynų temperatūros...
Per pastaruosius keturis dešimtmečius šiaurės Grenlandijos ledo šelfai, plūduriuojantys vandenyje ir saugantys didžiulį šio regiono ledyną...
Per ateinančius šimtą metų Antarktidos ledas tirps triskart sparčiau nei praėjusio šimtmečio metu ir dėl to dar greičiau kils pasaulinis jūros...
Kylant jūros lygiui , didėjant užterštumui plastiku ir vykstant pernelyg intensyviai žvejybai, atsirandantis povandeninių daiktų internetas...
Tinklaraštyje sapereaude.lt pasirodė įrašas, kurioje teigiama, jog pasaulio jūrų lygis krenta, remiantis Fidžio pavyzdžiu.