266 straipsnių
Pardavėjai jau paskelbė nuolaidas ir išpardavimus, todėl dažnas lietuvis susigundo tokiu metu nusipirkti ką nors mielo širdžiai. O kur geriau apsipirkinėti ir ar tikrai nuolaidos skirtinguose Europos miestuose – visur vienodos?
Išgirdę žodį „dieta“, pirmiausia galvojame apie tai, kad ir vėl gali tekti gerokai mažiau valgyti. Tačiau finansų reikaluose, kaip ir mityboje − dieta pirmiausia turėtų reikšti ne drastiškus pokyčius, o mažus žingsnius geresnės elgsenos ir savijautos link. Nepamatuoti tikslai, kardinalios ir skausmi...
Naujametiniuose pažaduose sau, ko gero, dažnas įrašome įsipareigojimą protingiau leisti pinigus – laiku susiplanuoti išlaidas atostogoms, dovanoms, remontui... Kaip „atsigauti“ po šventinių išlaidų, kaip skirtingai perka vyrai ir moterys apie tai pirmadienį 13 val. laidoje „Netobulos“ kalbėsime su „...
Uždirbant minimumą, norint patenkinti pagrindinius šeimos poreikius ir dar sutaupyti yra beveik neįmanoma. Taigi išeitis gali būti viena – rasti papildomą pajamų šaltinį. Keli kalbinti lietuviai pasidalijo, kaip po savo nuolatinio darbo jie išradingai prasimano papildomų pinigų.
Šventinių finansų planavimas nėra mėgstamas lietuvių užsiėmimas, o gruodis ir sausis – vieni sudėtingiausių mėnesių. Šie mėnesiai sunkūs ne tik dėl to, kad per daug pinigų išleidžiame dovanoms bei šventiniams pirkiniams, bet taip pat nemažą finansų dalį pasiglemžia šildymo išlaidos, laidoje „DELFI d...
Sėdint namie ant sofos ir galvojant, kaip užsidirbti papildomus šimtą eurų ar du, nieko neįvyks. Tai įrodė keli DELFI kalbinti lietuviai, kurie pasidalijo originaliais būdais, kaip, be savo nuolatinio darbo ar motinystės išmokų, prisidurti papildomų pajamų.
Prieškalėdinė karštinė įgauna pagreitį, o tradiciniai klausimai, kaip išrinkti dovanas artimiausiems, kokią sumą pinigų tam skirti, ar verta iš viso per šventes planuoti aplankyti giminaičius, jeigu santykis su jais skaudina, vėl tampa aktualiais.
Šių metų Kalėdoms gyventojai žada išleisti daugiau nei ankstesniais metais. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo 2016-ųjų metų du kartus iki 20 proc. padaugėjo gyventojų, kurie vienai dovanai žada skirti 31–50 eurų. Visgi didžiausia gyventojų dalis (24 proc....
Pastarąjį dešimtmetį gyventojų finansinė situacija gerėjo, vis daugiau save gali priskirti aukštesniam socialiniam sluoksniui, tačiau, gyventojų teigimu, kainos augo sparčiau nei atlyginimai, todėl gyventojai šiandien sau gali leisti mažiau, – tokios išvados antradienį „Swedbank“ organizuotoje konfe...
Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miškuose rauna? Tačiau per daug piktintis nereikėtų – dabar pradėję ruoštis didži...
Lietuvoje vis daugėja atvejų, kuomet gyventojai skatinami mažiau naudotis grynaisiais. Pavyzdžiui, yra kavinių, kuriose galima atsiskaityti tik kortele, bankai mažina arba atsisako grynųjų pinigų operacijų, verslai pristato būdus, kaip už pirkinius atsiskaityti mobiliomis programėlėmis. Kyla klausim...
Ar esate girdėję draugę pasakojant apie internetu perkamus daiktus, kurių pristatymui ji nurodo savo darbovietės adresą? O draugą – apie tai, kad turi slėpti nuo žmonos, kiek kainuoja jo pomėgiui reikalingi daiktai? Tai galima vadinti finansine poros neištikimybe, kurios propagavimas gali supurtyti ...
Ekonomikos vadovėlių trūkumas ir šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas – dažniausiai moksleivių įvardijamos priežastys, lemiančios prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų vaikai neturi galimybių kokybiškai ir patrauklia forma pa...
„Taigi turime labai įdomią situaciją, kai žmonės išleidžia daugiau, negu uždirba, o paaiškinimų yra įvairių. Galbūt tai yra šešėliniai pinigai arba perlaidos iš užsienio, tačiau vartojimas – kaip niekada didelis. Matome, kad žmonės, turėdami laisvo laiko, eina tiesiog pasišopinti“, – laidoje „DELFI ...
Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies gyventojo individualaus vartojimo išlaidos pasiekė 90 proc. ES vidurkio, rodo „Eurostat“ duomenys. Toks vartojimo apimčių augimas turi įtakos bendrai ekonomikos plėtrai, tačiau vartojimą galima vertinti ir iš asmeninių...
Tuo metu, kai geriausi pasaulio finansų specialistai virtualiuose cigarų klubuose su nerimu diskutavo apie lėtėjančio ekonomikos augimo, prekybos karų ir kylančių palūkanų normų iššūkius, Lietuvoje savo pinigus padvigubinti ar net patrigubinti neatremiamai sėkmingu sprendimu „kvietė“ nieko bendra su...
Beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų sako, kad jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 1 iš 6 susidūrimų su sukčiais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais.
Šeimos verslą galima apibūdinti kaip verslą, kai viena šeima kontroliuoja verslo sprendimus ir mažiausiai du jos nariai yra įsitraukę į bendrą verslą. Tai lyg dviejų skirtingų, bet sujungtų sistemų – verslo ir šeimos – sąveika, kuri pasižymi neapibrėžtomis ribomis ir skirtingomis taisyklėmis.
Ekonomikos ir verslumo kaip savarankiško privalomo dalyko šalies mokyklose mokoma 9 arba 10 klasėje. Tam skirtos vos 37 pamokos per metus, arba 1 pamoka per savaitę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina, kad ekonomikos ir finansinio raštingumo žinių vaikams suteikiama jau nuo pradinių kla...
Ruduo gali tapti finansinių išbandymų metu ne tik moksleivių, bet ir studentų tėvams. „Swedbank“ tyrimų duomenys rodo, kad didesniosios dalies (60 proc.) studentų studijų įmokas savo lėšomis finansuoja tėvai ir globėjai, tačiau tik šiek tiek daugiau nei pusė (52 proc.) tėvų iš anksto taupo vaikų stu...
