Jupiteris

Visai žinomai gyvybei būtini šeši pagrindiniai cheminiai elementai – vandenilis, anglis, azotas, deguonis, fosforas ir siera. Žemėje ir bendrai Visatoje jų yra gausu, jais remiasi visos biocheminės reakcijos.

Dar 1979 metais patvirtinta, kad Jupiteryje žaibuoja, tačiau iki dabar visi žaibų išlydžiai buvo aptikti arba regimuosiuose spinduliuose, arba kilohercų dažnio radijo bangomis.

Nors šiuo metu žinome tūkstančius egzoplanetų, o naujos atrandamos kone kasdien, kartais pasitaiko ir netikėtų bei tikrai įdomių atradimų. Štai praėjusią savaitę paskelbta apie gana netikėtai aptiktą planetą prie labai jaunos dvinarės žvaigždės.

NASA skelbia, kad viename iš Jupiterio palydovų – Europoje – gali būti gyvybės. Tokią išvadą jie padarė dar kartą išanalizavę prieš du dešimtmečius kosminio zondo atsiųstus duomenis.

Jupiteris, būdamas didžiausia Saulės sistemos planeta, dažnai sulaukia asteroidų ir kometų smūgių. Dabar nauja mėgėjiškų stebėjimų analizė leido patikslinti, koks iš tiesų yra šių smūgių dažnis.

Jupiteris turi keturis labai masyvius palydovus – Kalistą, Europą, Ganimedą ir Iją.

Jupiterio palydovas Europa ir Saturno palydovas Enceladas yra laikomi vietomis, kuriose tikimybė aptikti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje yra didžiausia. Juose gyvybė galėtų egzistuoti prie hidroterminių versmių poledinių vandenynų dugne, panašiai kaip ir Žemės vandenynuose.

Šiame NASA filmuke nieko nėra aiškinama, netgi šnekama nėra.

Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta, penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta (tarp Marso ir Saturno). Tai yra dujinė planeta, turinti žiedų sistemą.

Planetos-milžinės, tokios kaip Saturnas ir Jupiteris bei dar masyvesnės, gyvenimo pradžioje kurį laiką galėjo būti apgaubtos supertankiu vandens garų apvalkalu. Toks įdomus rezultatas gautas apskaičiavus, kaip augant planetai turėtų keistis jos atmosferos sudėtis.

Apie didžiausią šios savaitės, mėnesio, turbūt ir metų astronominį atradimą - gravitacines bangas iš neutroninių žvaigždžių - rašyta kitur, tai šiame kąsnelyje apie juos nieko nerasite, bet kitų naujienų - apstu. Mikrožybsniai Saulėje, metano audros Titane, planetų ir žvaigždžių formavimasis - visa ...

Apie Jupiterį žinome nemažai, tačiau mįslių jis saugo dar daugiau. Astrofizikai ir astronomai laužo galvas dėl planetos sudėties ir jos magnetinio lauko. Kuo jis įdomus?

NASA trečiadienį paskelbė stulbinančių milžiniškos Jupiterio audros, dar žinomos kaip Didžioji raudonoji dėmė, nuotraukų, kurias pavyko užfiksuoti arti šio darinio praskriejusiam kosminiam zondui. JAV kosminės agentūros erdvėlaivis "Juno" virš šio milžiniško atmosferos sūkurio praskriejo pirmadienį ...

Automatinis NASA erdvėlaivis turėtų skrieti virš galingos audros zonos Jupiteryje, tęsdamas kelionę, iš kurios seniai laukiama naujų duomenų, nušviesiančių jėgas, kurios valdo šios planetos Raudonąją dėmę.

Masyvios planetos turėtų pradėti formuotis labai greitai po žvaigždės atsiradimo, nes kitaip tiesiog nespėtų užaugti iki protoplanetinio disko išsisklaidymo.

Revoliucija prie Prancūzijos balsadėžių įvyko. Jaunas prezidentas, apsuptas politinių naujokų žvaigždyno, gali imtis šaliai gyvybiškai svarbių reformų – Emmanuelis Macronas įtikinamai laimėjo prezidento rinkimus ir užsitikrino daugumą Prancūzijos parlamente. Vis dėlto netrūksta skeptikų, kuriems sus...

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

NASA netrukus pradės savo pranešimą, kurį anonsavo iš anksto: laukiama naujienos apie nežemiškus vandenynus. Nors mokslininkai spėjo, kad veikiausiai išgirsime daugiau apie Saturno palydovą Enceladą, tai - ne vienintelis kandidatas pranešimui.

Dar daug nežinome apie savo Saulės sistemą, tačiau tai, kas žinoma, taip pat kinta.

Mūsų Saulės sistema yra pilna įdomybių: dalis jų jau išaiškinta, o kitos vis dar stebina mokslininkus.