Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė ženklus, kuriuos jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. Artėjo žydų šventė Velykos.
Jėzus Kristus
420 straipsnių
Jėzus Kristus (Jėzus iš Nazareto arba tiesiog Jėzus; gimė apie 6 ar 4 m. pr. m. e., mirė apie 30 m.) – svarbiausia asmenybė krikščionybėje. Manoma, jog Jėzus Kristus išpildė Senojo Testamento pranašystes, kurių svarbiausia buvo jo nukryžiavimas. Kristaus mokinių – apaštalų – misijos metu, jo pasekėjai imti vadinti krikščionimis. Krikščionys tiki, kad Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas atkūrė praeityje prarastą žmogaus galimybę į amžinąjį gyvenimą.
Lietuvoje, ir Palangoje, – seniai regėta kaitra. Paplūdimyje poilsiautojai vietas „rezervuoja“ nuo ankstyvo ryto, kitaip, atėjus popiet, pakliūsi į „silkių statinę“. J. Basanavičiaus gatvėje nėra vietos ir kojai einant ištiesti patogiai.
Pagal Tradiciją Turino drobulė laikoma Jėzaus Kristaus įkapėmis, tačiau kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad tai ne kas kita, kaip viduramžiais datuojama klastotė.
Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite.“ Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti. Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą vietą, į vienumą. (Mk 6, 3...
Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du.
Jėzus, mokinių lydimas, parkeliauja į savo tėviškę. Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje. Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė:
Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, susirinko prie jo didžiulė minia ir sulaikė jį paežerėje. Šit ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Jayras, ir, pamatęs jį, puola jam po kojų karštai maldaudamas: „Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų.“ Jėzus nuėjo...
Lietuvos Seimas svarsto Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „ Romuva “ valstybinio pripažinimo klausimą. Ta proga vis dažniau su įvairiais rašiniais ir pareiškimais į dienos šviesą išnyra ilgą laiką tylią neapykantą „Romuvai“ kentę veikėjai, nelyg kokie mitiniai troliai, pasiruošę visaip dergt...
Seimas artimiausiu laiku turės apsispręsti, ar pripažinti „Romuvos“ bendriją vienintele baltų religine bendruomene, vienintele tikrąja senovinės baltų pasaulėjautos atstove, lietuvių tautinio identiteto dalimi.
Jėzus kalbėjo minioms: „Su Dievo Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega, ar keliasi, ar naktį, ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant, kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus,...
Nors egzistuoja visa gausybė objektų, pretenduojančių į Šventojo Gralio titulą, daugiausia reikšmės neabejotinai suteikiama Valensijos katedroje saugomai Šventajai taurei, rašo BBC portale skelbiamos publikacijos autorius Quinnas Hargitai.
Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti.
„Jums stinga džiaugsmo“, dar taip neseniai sakiau ir buvau iš esmės teisus, nes ne pinigų ar gero oro Lietuvoje stinga, ne vasaros karščio ir ne geresnių automobilių. Ir ne pigesnio maisto.
Bobos nėra lytis, nėra amžius, nėra kokia nors kita socialinė grupė. Tai sindromas. Diagnozė. Net ne liga, kaip teigia autorė, o sindromas. Paaiškinu pavyzdžiu, liga yra vėžys, o sindromas – skausmas.
Pakėlęs akis į dangų, Jėzus meldėsi:
Yra viena labai nemaloni būsena, kurią vadiname „manęs niekas nemyli“. Apimtam tokios būsenos atrodo, kad viršininkas darbe manęs nevertina, vyras / žmona per mažai myli, aš darau dėl draugų kur kas daugiau, nei jie dėl manęs, o iš to atsiranda daugybė negatyvių išgyvenimų, kančių, o kartais netgi p...
Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliks...
Jėzus kalbėjo: „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko.
Sugrįžę iš Emauso, mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną. Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.
