44 straipsnių
Irena Veisaitė (gimė 1928 metų sausio 9 dieną - mirė 2020 metų gruodžio 11 dieną) - teatrologė, literatūrologė, žmogaus teisių aktyvistė, Lietuvos žydė išgyvenusi Holokaustą.
1947 metais baigė Salomėjos Nėries gimnaziją, vėliau studijavo Maskvoje, 1963 metais įgijo daktaro laipsnį Leningrado universitete (dabartiniame Sankt Peterburgo universitete). Taip pat dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, vėliau tapo universiteto garbės profesore.
I. Veisaitė - Atviro Lietuvos Fondo steigėja, įvairių nevyriausybinių organizacijų narė. I. Veisaitė pelnė begales apdovanojimų tarp kurių ir 2018 metais įteiktas Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, 2019 metais suteiktas Tautų, kultūrų ir menų “Paribio” fondo (Lenkija) “Paribio Žmogaus” titulas bei 2020 metais skirtas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino “Už nuopelnus” Didysis kryžius.
Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje antradienį pristatyta šiuolaikinių Lietuvos poetų eilėraščių trikalbė rinktinė „Iš Šiaurės Jeruzalės“. Knygoje – 22-ų autorių 24 eilėraščiai, susiję su žydų tema. Įvairių kartų autorių tekstus į anglų kalbą išvertė Rimas Užgiris, į hebrajų – Sivan Beskin.
Rupjūčio 23–29 d. Nidoje vyksiantį kasmetinį kino festivalį „Baltijos banga“, skirtą Baltijos kelio paminėjimui ir Lietuvos, Latvijos, Estijos kino panoramai, pradės lietuviška premjera – režisierius Jurgis Matulevičius su kolegomis Neringos publikai pristatys ilgametražį vaidybinį filmą „Izaokas“. ...
Mirė teatrologė, literatūrologė Irena Veisaitė, tai Delfi patvirtino Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas. Anksčiau buvo skelbta, kad ji sirgo koronavirusu ir pneumonija. Pasakosime neeilinio gyvenimo ir išgyvenimo istoriją. Moters, pergyvenusios keturias epochas, išgyve...
Vilnius, birželio 1 d. (BNS). Literatūrologei, teatrologei profesorei Irenai Veisaitei Lenkijoje įteiktas šios šalies prestižinis Tautų, kultūrų ir menų fondo „Paribiai“ apdovanojimas.
Gegužės 9 d. Seinuose įsikūręs Tautų, kultūrų ir menų fondas „Paribiai“ skyrė profesorei Irenai Veisaitei „Paribio žmogaus“ apdovanojimą. Tai vienas garbingiausių Lenkijos įvertinimų.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios - Valstybės dienos - proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 59 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.
Literatūrologei, teatrologei profesorei Irenai Veisaitei sukanka 90 metų.
Paskutinėje šeštojo sezono laidoje kviečiame pasisvečiuoti prof. Irenos Veisaitės namuose, pasižvalgyti po asmeninę biblioteką bei pakalbėti apie Aurimo Švedo knygą „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“.
The Open Society Fund-Lithuania (OSFL) is resuming its activities after a break of eight years, with the opening ceremony scheduled to take place in Vilnius on Tuesday.
Ketverius metus istorikas Aurimas Švedas kalbino profesorę Ireną Veisaitę apie jos asmeninę ir kūrybinę biografiją, tarpukario Kauną, Holokaustą, sovietmetį ir nepriklausomybę. Apie patirtis ir netektis žmogaus, kuriam likimas lėmė gyventi žiauriame, agresyviame XX amžiuje.
20 metų tarptautinis Thomo Manno festivalis stengėsi „sugrąžinti“ rašytoją į Lietuvą. Iš pradžių tyrinėjo jo gyvenimo faktus, artimųjų biografijas. Vėliau dėmesio centre atsidūrė T. Manno veikalai, pasaulėžiūros raida, dvasinio palikimo reikšmė šiandienai.
Liepos 16 dieną Nidoje prasidės jubiliejinis XX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Aštuoni koncertai, penkios parodos ir filmų peržiūros, trys susitikimai su žodžio programos prelegentais ir centro veiklą apibendrinanti diskusija – tokia bendroji T. Manno kultūros savaitės statistika.
Šių metų liepos 16-23 dienomis Nidoje vyks tradiciškai tūkstančius lankytojų į Kuršių nerijos kurortą suburiantis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Aštuoni koncertai, penkiios filmų peržiūros, keturios parodos, trys susitikimai su žodžio programos prelegentais ir viena diskusija – tokia jubilieji...
Gausų būrį dalyvių kasmet į Nidą sutraukiantis akademinės muzikos, meno prezentacijų, kino naktų seansų, susitikimų su intelektualais festivalis šiemet rengiamas dvidešimtąjį kartą ir startuos ypatingu laiku – liepos 16-ąją, praėjus lygiai 86 metams nuo dienos, kai Nobelio premijos laureatas Thomas ...
Alantos dvare atidaryta Vaidoto Žuko meno galerija. Naująją meno galeriją 80 km nuo Vilniaus įsteigė Molėtų rajono savivaldybė ir Alantos technologijų ir verslo mokykla (Alantos TVM). Nuolatinėje ekspozicijoje – dailininko V. Žuko dovanoti kūriniai: aliejinė ir mineralinė tapyba, koliažai, piešiniai...
Rašytojo Balio Sruogos duktė Dalia Sruogaitė turėjo išskirtinę atmintį ir aštrų protą, tačiau nespėjo atsiskleisti Lietuvos kultūriniame gyvenime, nes per vėlai grįžo į Lietuvą, sako ją artimai pažinojusi teatrologė ir literatūrologė Irena Veisaitė.
Lygiai prieš 40 metų parašiau straipsnį „ Žydai ir lietuviai“. Jis visų pirmą pasirodė žydų savilaidinėje spaudoje, paskui Izraelyje, paskui jį išvertė ir išspausdino lietuviai emigrantai. Straipsnis emigracijoje sukėlė tam tikrą triukšmą.
Šiandien, balandžio 17 d., kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas įteikė festivalio „Kino pavasaris“ direktorei Vidai Ramaškienei Barboros Radvilaitės medalį. Tai apdovanojimas už visuomeninės ir profesinės veiklos įtaką Lietuvai bei jos sostinei.
Operatorius, turintis talentą, gali būti menininkas, o jei Dievas talento nedavė, jis gali būti labai geras amatininkas. Taip sako šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kino operatorius Jonas Gricius. „Dėkui Dievui, mažėja „berniukų iš Gedimino prospekto“, kurie žino, kad, paspau...
Pirmadienį paaiškėjo šeši Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Prestižiniai apdovanojimai atiteko aktoriui Donatui Banioniui, kompozitoriams Faustui Latėnui ir Giedriui Antanui Kuprevičiui, rašytojui Vladui Braziūnui ir aktoriui Juozui Budraičiui. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas k...
