165 straipsnių
Atostogų sezonas eina į pabaigą, bet dažnas iš mūsų dar žino, kur ir kaip praleis laisvas dienas. Juk tikrai yra, ką pamatyti ir parodyti savo ištikimiausiems draugams: Vilniuje esantį pirmąjį šalyje šunų paplūdimį, nedaug nuo sostinės nutolusį Karmazinų pažintinį taką (tiesa, jame teks įveikti nema...
Mažas, pūkuotas kamuoliukas iš klojimo nuo šieno į mūsų šeimą atėjo prieš 7 metus. Žvitrios, linksmos akytės ilgai buvo be vardo, kol dukra Ema nepamatė filmo apie Garfildą. Jeigu Garfildas – tai ir Odis. Odis buvo paliktas, pamestas ir pas mus prieš 5 metus atklydęs katinėlis.
Esame katinų vaikai – užaugome ir visą savo gyvenimą praleidome katinų apsuptyje. Natūralu, kad ir palikus tėvų namus, pradėjus gyventi savarankiškai, katinas miega naktimis tarp mūsų po antklode.
Maždaug prieš metus pradėjome kalbėtis, kad norėtume auginti gyvūną. Kadangi Naglis yra alergiškas katinėliams, nusprendėme, kad puikus draugas mūsų mažai šeimai būtu šuniukas. Kurį laiką rinkomės veisles, svarstėme mums patinkančias šuniukų savybes, domėjomės dresūra ir apskritai tarėmės, ar galime...
Išlipus iš automobilio tamsoje aplink kojas ėmė suktis nedidelis šunelis. Atvažiavome pas draugus į nedidelį kaimą už Alytaus. Šiuose namuose jau gyvena haskių veislės kalytė ir šveicarų aviganis, tad iškart kilo klausimas, iš kur šis mažas padarėlis? Draugai pasakė, kad šunelis aplink namus slampin...
Būna žmonės, kurie nusprendžia įsigyti augintinius, tada kruopščiai renkasi ir viską apgalvoja. Kažkada ir aš tokia buvau. Ir tai – labai sveikintinas požiūris. Tačiau kartais viskas nutinka kiek kitaip. Visam laikui atsisveikinusi su savo kalyte, su mumis gyvenusia 13 metų, po kelių mėnesių visiška...
Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.
„Trijuose paršeliuose“ gyvena gyvūnai, kurių baigtis – paskerdimas... Tai gyvūnai, išgelbėti iš didžiulių fermų arba smulkių ūkių, iš blogų gyvenimo sąlygų, buvę ligoti gyvūnai. Čia jie turi galimybę gyventi tokį gyvenimą, kokio vertas kiekvienas gyvūnas – laisvai judėti, mėgautis draugų kompanija, ...
Mes emigravome anksčiau, nei šeimoje atsirado naujas narys – Bella. Kelis metus pagyvenę užsienyje, nusprendėme pabandyti grįžti į Lietuvą. Tada skelbime pamačiau turbūt patį nuostabiausią šuniuką ir, paskambinusi mamai, paprašiau, kad man jį paimtų.
Nerytė – katė, mėgstanti savo senjorės dienas leisti ant šeimininkės lovos, žvalgydamasi pro langą, degustuodama konservus bei triaukšdama katėms skirtus sausiukus, kurie jai skaniausi valgant iš dekoratyvinės lėkštutės. Meilus Nerytės būdas, filosofiškas žvilgsnis ir blizgantis kailis neišduoda kla...
Liusė mano gyvenime atsirado beveik prieš 5 metus. Tada buvau pirmo kurso medicinos studentė, gyvenau viena ir LABAI norėjau murkiančios kambario draugės. Tiesa ta, kad nuo pat mažens mano šeimos namuose visada gyveno bent vienas augintinis, todėl grįžti į namus, kuriuose negyvena pūkuotas gyvūnėlis...
Kaip mes įsivaikinome Alisą, jau rašėme anksčiau. O dabar papasakosime, kaip su ja keliavome gyventi į Ameriką.
Klaipėdoje rasti septyni leisgyviai greihaundai – tokia žinutė prieš keletą metų kaipmat apskriejo socialinius tinklus. Tilda – viena iš šių septynių vos kelių mėnesių, išmestų, alkanų, sergančių, neįtikėtinai kaulėtų šuniukų.
Vieną vakarą eidama iš darbo pamačiau prie laiptinės vaikštinėjantį katiną. Jis gana greitai prie manęs prisiartino, pradėjo trintis nosimi, galiausiai atsigulė ant šaligatvio plytelių ir pradėjo murkti. Pagalvojau, kad tai iš namų pabėgęs katinas, nufotografavau jį ir nuotrauką įdėjau į keletą grup...
Viržį žmonės rado gatvėje. Kurį laiką jie bandė surasti, kam priklauso šuniukas, bet šeimininkui neatsiradus buvo nuspręsta nugabenti šunelį į artimiausią prieglaudą. Taip jau sutapo, kad mes ieškojome naujo šeimos nario, ir Viržis vietoje prieglaudinuko tapo geriausiu mūsų bičiuliu.
Esu iš tų, kurie labai myli gyvūnus, tad man jų visas būrys – begalinis džiaugsmas ir visos šeimos rūpestis. Kartą, kai su šeima ilsėjomės prie jūros, tiesiogine to žodžio prasme išzirziau, kad galėčiau auginti katiną.
Visų pirma prisistatysiu – aš esu Monika, gimusi ir augusi Kaune. Prieš 5 metus susipažinau su savo vyru, Gilad, kuris kilęs iš Izraelio. Iš pradžių bendravome internetu kaip draugai, bet išėjo taip, kad prieš maždaug dvejus metus susituokėme.
Mano ir Siūrskio istorija prasidėjo prieš 8 metus. Buvo lietinga ir šalta rudens diena, kai mamai paskambino bedradarbė ir paklausė, ar norime šuniuko. Jei ne, sakėsi išvešianti jį į prieglaudą.
Trumpa priešistorė. Mes jau kurį laiką šeimoje kalbėjome apie tai, kad norime augintinio. Mes mylime gyvūnus, be to, galvojome, kad ir sūnui autistui būtų į naudą turėti keturkojį draugą. Kaip tik tuo metu, kai atsikraustėme į Šiaulius ir nusprendėme, kad mes tikrai norime šuns, mano sesuo savanoria...
Pamenu, kai pirmą dieną iš „Lesės“ parsivežiau Binkį namo. Jis bijojo išlipti iš krepšelio ir pusdienį ten pratūnojo, kol pagaliau vakare išviliojau maisteliu. Šunelio istorija buvo nepavydėtina: septyni dviejų mėnesių šuniukai atsidūrė prieglaudoje vieni, atskirti nuo mamos ir be šeimininkų. Kaip t...
