Gerovės valstybė

69 straipsnių

Mindaugas Tarnauskas, Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas

Palyginti rami Dzūkijos sostinė jau kelintą savaitę tapo karštų naujienų epicentru. Kol šimtai ugniagesių, savanorių, paprastų žmonių kantriai ir negailėdami savęs gesino milžinišką gaisrą, tūkstančiai jį aptarinėjo viešojoje erdvėje. Niekas nėra apdraustas nuo globalių nelaimių, bet būtent ekstrema...

Justas Mundeikis. ekonomistas, lektorius, tinklaraščio Lithuanian-Economy.net autorius

Ką iš tiesų reiškia Gerovės valstybė? Kokie skirtingi Gerovės valstybės modeliai išskiriami ir kaip tai gali priklausyti nuo individo politinių pažiūrų? Kokį modelį galimai indikuoja Gitano Nausėdos prieš ir po rinkiminiai pasisakymai? Į šiuos klausimus ir bandysiu atsakyti šiame rašinyje.

Arvydas Guogis, Mykolo Romerio Universiteto profesorius, Adomas Vincas Rakšnys, Vilniaus kolegijos lektorius

Šiuolaikiniame pasaulyje, kintant ekonominėms, socialinėms, politinėms ir kultūrinėms sąlygoms, kinta ir lūkesčiai gerovės valstybių palaikymui arba jų kūrimui. Tam, kad gerovės sistemos išliktų, stiprėtų, arba kurtųsi, reikalingi pozityvūs, efektyvūs atsakymai į gerovės valstybėms metamus iššūkius ...

Indrė Genytė-Pikčienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė

Net ir rinkimų karštinei pasibaigus, „gerovės valstybės“ sąvoka nepaliauja šmėžuoti viešojoje erdvėje. Nerimstančios aistros ekonomistų diskusijose dėl jos apibrėžimo tik parodo, kad šiandien vadovėlinės „gerovės valstybės“ Lietuvoje eksperimento sėkmė neįtikina. Kad šios pastangos duotų realių rezu...

Arvydas Guogis, Mykolo Romerio Universiteto profesorius, Adomas Vincas Rakšnys, Vilniaus Kolegijos lektorius

Gerovės valstybės XX-o amžiaus antroje pusėje, iki pat paskutinio jo dešimtmečio, gyveno savo „aukso amžių“. Vykstant beprecedenčiam ekonominiam augimui, socialinėje sferoje tiek Europoje, tiek Amerikoje dominavo „pasyvioji socialinė politika“, kuri augino išmokų dydžius įvairiais socialinės rizikos...

dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame. Kokioje gerovės valstybėje norėtų gyventi smulkus verslininkas, dėstytojas, profesionalus sportininkas, daugiavaikis tėvas ar senjoras? Kaip sukurti valstybę, kurioje norėtų gyventi visi jos ir ne tik jos piliečia...

Arvydas Guogis, Mykolo Romerio universiteto profesorius; Adomas Vincas Rakšnys, Vilniaus Kolegijos lektorius

Moksliniuose darbuose yra plačiai pripažinta, kad diskusijos apie darnaus vystymosi reikšmę ir naudą XXI amžiuje itin suintensyvėja įvairaus pobūdžio ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos krizių kontekste. Politiniame lygmenyje pradedama diskutuoti apie naujų programų ir projektų poreikį, būtinybę...

Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmoji vicepirmininkė, socialdemokratė

Liepos 12 dieną prasidėjo naujas valstybės politinės raidos etapas, su kuriuo žmonės sieja ir geresnio gyvenimo lūkesčius. Laimės žiburys, apie kurį rašė mūsų literatūros klasikas Jonas Biliūnas, iškeltas ant aukščiausio kalno ir įžiebtas. Gerovės valstybė. Tokia, kurioje, kaip teigia Prezidentas Gi...

Raminta Rakauskė

Tam, kad Lietuva pradėtų žygiuoti gerovės valstybės link, turime susitarti dėl tam tikrų apibrėžimų, surasti konkretų tikslą, kurio bus siekiama, ir išsiaiškinti savo, kaip valstybės prioritetus – štai tokius receptus Lietuvai, kalbant apie gerovės valstybės kūrimą, ketvirtadienį DELFI organizuotame...

Arvydas Guogis, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius

Šiuolaikinis pasaulis iškelia žmogaus protui ir veiklos vystymui ypatingai sunkius iššūkius ir problemas. XX amžiaus teorijos ir sprendimai dažnai nebeatitinka naujų, komplikuotų globalaus XXI amžiaus sąlygų, kai nebegalioja ankstesni dėsningumai, vyksta klimato kaita, prieštaringai vystosi tarptaut...