genomas

„Lietuva yra unikali tuo, kad jos žmonėms teko išgyventi Černobylio atominės elektrinės katastrofą, jos padarinius ir dalyvauti juos likviduojant. Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų grupė – mažai tyrinėta, ypatingai genomo lygmenyje. Nedaug turime duomenų apie tai, kokias tiksliai jonizuoj...

Beveik 300 rūšių bulvių ir laukinių šių daržovių giminaičių genomo sekas nustatę mokslininkai tikisi sukurti tokią šios kultūros veislę, kuri pasižymėtų didesne maistine verte, atsparumu ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su kitomis dvejomis Lietuvos gydymo įstaigomis ir užsienio šalių partneriais jungiasi prie tarptautinio Europos Sąjungos Skaitmeninės Europos programos lėšomis finansuojamo projekto „GDI“ (angl. Genomic Data Infrastructure). Šiuo p...

Kuomet prieš 20 metų mokslininkai paskelbė nuskaitę visą asmens DNR, kai kurių dalių jie dar neturėjo. Dabar, naudojant daug geresnius DNR nuskaitymo metodus, pagaliau tapo įmanoma visą genomą nuskaityti nuo vieno galo iki kito.

Pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos sukėlėjų atmainos skiriasi. Įmanoma vienu metu užsikrėsti net keliomis koronaviruso atmainomis. Tai – tik keletas pirminių išvadų, paaiškėjusių plataus masto koronaviruso genomo tyrimuose, kuriuos atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) moksli...

Kas yra žmogaus genomas ir genų redagavimas? Genų tyrimo galimybės ir grėsmės.

Mokslininkai aptiko mįslingą virusą, kurio genomą, rodos, beveik visiškai sudaro iki šiol mokslui nežinomi genai. Jaravirusu (Jara – vandens deivė brazilų mitologijoje) pavadintas virusas buvo aptiktas dirbtiniame Pampuljos ežere Brazilijos Belo Horizonte mieste. Nors naujasis virusas (Yaravirus bra...

Gigantiškas kalmaras dydžiu prilygstanta net mokykliniam autobusui, o jo akys lėkštės dydžio. Savo čiuptuvais kalmaras auką gali pagauti net 3 metrų atstumu. Kaip šis gyvis užauga toks bauginamai didelis?

Inuitų populiacija Kanados Arktyje turi unikalų genomą, prisitaikiusį prie gyvenimo ekstremalių šalčių sąlygomis, parodė atliktas tyrimas.

CRISPR-Cas – tai naujas genų redagavimo metodas, kuris, kaip tikima, gali pakeisti pasaulį. Jis daug tikslesnis ir daug veiksmingesnis už visus ankstesnius. Vis dėlto tam, kad užtikrintų, jog pokyčiai bus tik teigiami, t. y. kad šis metodas bus taikomas tik tokiais kilniais tikslais kaip, pavyzdžiui...

Ekspertai teigia, kad etiniai klausimai, susiję su naująja genų inžinerijos technologija, turi būti įvertinti dabar, nors šios technologijos pritaikymas visu mastu galimas tik ateityje.

Plenarinį pranešimą gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ skaitęs Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys pristatė šio instituto mokslininkų darbus kuriant naujus genomo redagavimo įrankius.

Ar pavyks prikelti iš mirusiųjų prieš milijonus metų išnykusius dinozaurus? Laidoje išgirsite apie naujausius genomo redagavimo metodus, kurių bendraautoriai yra Lietuvos mokslininkai. Apie įvairių gyvūnų, įskaitant mamutus, klonavimo ypatumus ir žmogaus genetinio tobulinimo galimybes.

Mokslininkai iš Londone įsikūrusio Francis Crick instituto siekia panaudoti naują prieštaringai vertinamą genetinę technologiją nevaisingumo tyrimams atlikti.

Jeigu ieškote atsakymo, kaip nugyventi ilgai ir nevarginamam senatvės negalių, jums reikėtų kreiptis į grenlandinius banginius – didingus Arkties vandenų gyventojus, galinčius sulaukti 200 metų.

Į antraštės užduodamą klausimą impulsyviai norėtųsi atsakyti neigiamai. Bet iš tiesų maitintis DNR yra visiškai nekenksminga. Tiesą sakant, mes tai darome kiekvieną dieną.

Itin spartūs didžiulių genetinių duomenų masyvų apdorojimo tempai keičia šiuolaikinės medicinos veidą. Tai padeda geriau suprasti genų veikimo mechanizmus, ligų priežastis, leidžia anksčiau diagnozuoti paveldimas ligas. VU Medicinos fakulteto mokslininkai ketina išsiaiškinti, kuo Lietuvos gyventojai...