122 straipsnių
Genas yra deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulės (RNR virusuose – RNR molekulės) fragmentas. Šis sekos fragmentas koduoja informaciją apie polipeptido ar baltymo aminorūgščių seką (kuri yra pateikiama informacinės arba mesendžerinės RNR pavidalu) arba informaciją apie nekoduojančias RNR.
Seniai žinoma, kad buvimas mikrogravitacijoje – nesvarumo būsenoje – neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai. Sutrinka tiek raumenų ir kaulų veikla, tiek regėjimas ir imuninė sistema.
Genetikos mokslas skverbiasi į kiekvieną medicinos sritį ir keičia diagnostikos, gydymo ir ligų prevencijos standartus. Kaip klostysis žmonių gyvenimas? Ar žinojimas, kokiomis ligomis sirgsi, netaps per sunkia našta? Izraelyje gyvenanti genetikos mokslininkė Lina Basel-Vanagaitė papasakojo apie nauj...
Viename labiausiai cituojamų ir įtakingiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Nature“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Giedrės Tamulaitienės ir kolegų bei Izraelio mokslininkų iš Weizmanno mokslo instituto straipsnis „Activation of T...
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija pa...
Bonos mokslininkai nustatė retus genetinius variantus, susijusius su vyrų nuplikimu.
Spanguolės komerciškai pradėtos auginti ne taip ir seniai – šių uogų ūkininkai ėmėsi prieš maždaug 200 metų. Tačiau kaip šios pelkių uogos atsidūrė ant mūsų stalo?
Visi žmonės skirtingi, todėl net tuos pačius genetinius sutrikimus turintiems žmonėms liga gali pasireikšti arba ne. Tie patys vaistai du žmones gali veikti skirtingai. Kas tada vyksta mūsų ląstelių lygmeny bando išsiaiškinti biochemijos mokslų daktarė Aušra Sasnauskienė. „Ląstelė yra mažiausias gyv...
Mokslininkai aptiko „Mafusailo geną“ (senolis Mafusailas, anot Biblijos, gyveno 969 metus): kas tokių genų turi, tas turi ir daug šansų sulaukti šimto metų – net ir gyvendamas nesveikai, rašoma „The Sunday Times“.
Visame pasaulyje žinduoliai turi daug nekintančių koduotų sekų, kurios išliko nepakitusios milijonus metų. Tačiau žmonės yra keista šio modelio išimtis. Dėl kažkokių priežasčių mūsų senovės protėvių išsaugoti „receptai“ per trumpą evoliucijos laikotarpį staiga pasikeitė, rašo „ScienceAlert“.
Nepaisant šimtmečius trunkančių tyrimų ir medicinos pažangos, vis dar yra daug neatskleistų paslapčių, kurių pagrindinė yra supratimas, kas sukelia senėjimą ir kaip galime jį sulėtinti arba net sustabdyti.
Tai – ne pasaka apie animacijos herojus, mėlynuosius žmogeliukus smurfus, o tikras gyvenimas. Safyrinės odos spalvos žmonės, kurių anuomet, XIX amžiuje, tamsi Kentukio bendruomenė šalinosi ir žiūrėjo į juos su baime bei pasibjaurėjimu, ilgą laiką buvo paslaptis, kurios įminti niekas nesugebėjo.
Genų terapijos istorija buvo ilga ir nelengva. Nors mokslininkai neseniai šioje srityje padarė pastebimą pažangą, praeities nesėkmės, įskaitant mirties atvejus, skatino nepasitikėjimą šiuo gydymo būdu. Nepaisant keblios istorijos, ekspertai įsitikinę – genų terapija gali turėti ateitį.
ES investicijos paspartino bendrovės „Caszyme“ mokslinių tyrimų eigą, Cas baltymų duomenų bazės išplėtimą ir padidino įmonės konkurencingumą rinkoje. Lietuvių startuolio siūlomi sprendimai padeda verslams pasirinkti optimalius genų redagavimo technologijos panaudojimo būdus. „Genų žirklės“ jau taiko...
Slenka plaukai – su tokia problema vis dažniau žmonės ateina pas gydytojus. Stiprūs ir sveiki plaukai visais laikais buvo jaunystės ir vaisingumo simbolis. Buvo manoma, kad plaukuose slypi visa kūno jėga ir energija. Žmonės ilgus plaukus laikė laisvės ir išdidumo simboliais. Ankstyvaisiais viduramži...
Genų terapija jau prieinama pasaulio turtingiesiems, tačiau skurdžioms ir vidutinėms šalims šis gydymo būdas dar ilgą laiką bus neprieinamas. Genų keitimas leistų išgydyti šimtus ligų, tačiau kol kas vos viena injekcija gali atsieiti ir milijonus eurų.
Ar pastebėjote, kad ant kai kurių maisto produktų etikečių yra specialus žymėjimas „produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „produktų sudėtyje yra komponentų su GMO“. Ar žinote, ką tai reiškia? Kas yra genetiškai modifikuoti produktai? Ir ar iš tiesų jų vartojimas gali būti ža...
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas Virginijus Šikšnys lygiai prieš dešimt metų tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, parodžiusiu, kaip galima redaguoti genus. Tuomet buvo išsiųstas mokslinis straipsnis, aprašęs vadinamąsias „genų žirkles“ – CRISPR/Cas. Iki šiol pasau...
Nauja Lietuvoje ir mažai pasaulyje naudojama idėja – iš seilių mėginio nustatyti, ar žmogus turi polinkį sirgti Alheimerio ir Parkinsono ligomis bei kokių sportinių pranašumų jis gali turėti. Tokius tyrimus jau siūlo viena lietuvių įmonė.
Ar kada nors pagalvojote, kodėl jums skirti vaistai neveikia, nors kaimynui jie puikiai padeda? Pasirodo, tai gali būti susiję su genais. Kaip Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo gydytojas genetikas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Danielius Serapinas, kuo toliau, tuo dažniau vai...
Daugelis mūsų nori tikėti, kad disponuojame laisva valia. Daugelis nori tikėti, kad yra savo gyvenimo kalvis. Krikščionybė sako, kad Dievas suteikė žmogui laisvą valią elgtis, kaip jis išmano. Ar tikrai taip ir yra? Ar tai tik noras, kad būtų tiesa? O gal noras kontroliuoti ir jaustis saugiam gyveni...
