155 straipsnių
Gandras – Lietuvos nacionalinis paukštis. Ilgo kaklo ir tiesaus stipraus snapo, neturintys balso stygų paukščiai. Ant galvos būna neplunksnuotų odos plotų. Skrenda ištiesę kaklą ir toli į užpakalį atkišę kojas. Kojos ilgos, tarp priekinių pirštų yra trumpa plaukiojamoji plėvė.
Socialiniuose tinkluose pasklido nuotraukos, kuriose užfiksuoti gandrai. Gyventojai džiaugiasi sulaukę pirmųjų sugrįžėlių, tačiau ornitologas sako, kad tai mažai tikėtina.
Rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje vasarojantys gandrai išskleidžia sparnus ilgam skrydžiui. Po dviejų–trijų mėnesių kelionės jie pasiekia Afriką ir čia lieka žiemoti. Vasaros pabaigos su jauduliu širdyje laukė pajiesliškiai Reda ir Donaldas Paplauskai. Jau kelerius metus pora savo sodyboje globoja iš li...
Nors šių metų kruša sužeidė ir nužudė nemažai gandrų jauniklių, vis dar turime daugiausiai perinčių gandrų visame pasaulyje! Su šiais įspūdingais paukščiais jau visai netrukus teks atsisveikinti. Rugpjūčio 24 dieną jie išskrenda į šiltus kraštus. Vytalius Judickas užfiksavo neįtikėtiną reiškinį – pa...
Pagalbos laukinei gamtai centras „Ežu Hospitālis“ antradienio vakarą paskelbė informaciją apie negyvus baltuosius gandrus, kurie tapo praėjusį pirmadienį Latvijoje siautėjusių stichinių nelaimių aukomis.
Sužinojusi, kad gandrai iš lizdo išmetė vieną iš jauniklių ir šis vis dar yra gyvas, Žydrūnė nutarė pati jį užauginti. Ji sako, kad rūpesčių buvo, tačiau jie atsipirko.
Sužinojusi, kad gandrai iš lizdo išmetė vieną iš jauniklių ir šis vis dar yra gyvas, Žydrūnė nutarė pati jį užauginti. Ji sako, kad rūpesčių buvo, tačiau jie atsipirko su kaupu.
Parskridę gandrai skuba įsikurti ir perėti. O jei gandrų kaimynystė nepageidaujama, dabar reikės palaukti iki vasaros pabaigos, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.
Po žiemos šiltuosiuose kraštuose į Lietuvą vėl sugrįžo gandrai – tikri pavasario ir gero oro pranašai. Šiemet nacionalinis mūsų šalies sparnuotis Lietuvos ornitologų draugijos paskelbtas metų paukščiu. Nors gandrai daugeliui tikrai pažįstami, neįprastos jų gyvenimo detalės ir išskirtinis būdas žinom...
Minint gandro dieną, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ragina visuomenę atsakingai žiūrėti į paukščių apsaugą. Bendrovė prisideda prie saugesnės aplinkos šiems paukščiams – išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdži...
Daugeliui puikiai pažįstamas ir tik retoje kaimo sodyboje nelaukiamas paukštis, jau senai tapęs mūsų krašto, mūsų gamtos simboliu – baltasis gandras – žiemaviečių ieško tolomoje Afrikoje.
Nors temperatūra lauke rudens toli gražu neprimena, vienas reiškinys, deja, neleidžia pamiršti, kad artėjame prie šaltojo metų laiko.
Kiekvieną rudenį ir ankstyvą pavasarį, išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai yra iškeliami ant specialių platformų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prisideda prie saugesnės aplinkos gandrams – ant atramų tv...
Gandrai yra vieni arčiausiai žmonių gyvenančių paukščių ir neretai tampa jų globotiniais. Pastebima, kad ne visi jų išskrenda į šiltuosius kraštus. Šiemet jau spėta užfiksuoti po pirmąjį sniegą braidančių sparnuočių. Vis dėlto atšalus orams jiems reikalinga tinkama vieta žiemoti ir jei gyventojai to...
Rugpjūčio 24-oji – nuo seno laikoma Gandrų išskridimo diena. Tiesa, ornitologas Gediminas Petkus sako, kad šie sparnuočiai nėra prisirišę prie datos ir Lietuvą dažnai palieka anksčiau. Rugpjūčio 21 dieną, šeštadienį, jau buvo stebimi į pietus traukiantys jų pulkai.
Grynas skaitytojas sako prieš kylant stipriai audrai pastebėjęs įdomų vaizdą – gandrai susibūrė nudžiūvusio medžio šakose. „Įdomu, kodėl jie taip elgiasi? Kodėl susirinko į nudžiūvusį medį?“, – klausė jis. Atsako ornitologas Marius Karlonas.
„Žemaitis“ sulaukė gandrų šeimyna susirūpinusios ponios Ninos, šiuo metu apsistojusios Varkaliuose, skambučio. „Per neseniai praūžusią vėtrą elektra nutrenkė gandrą. Dabar be poros likęs kitas gandras dieną naktį neišskrenda iš lizdo. Matyt, jauniklius bijo vienus palikti. Nežinia, kuo jie visi mint...
Kiekvieną rudenį ir ankstyvą pavasarį, išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių gandrų, pavojingiausiose vietose – ant elektros linijų atramų – sukrauti gandralizdžiai yra perkeliami. Ant atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai, ant kurių paukščiai vėliau vėl suka savo lizdus. Tokios lizdavietės sau...
Gamtos tyrimų centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Ventės rago ornitologinės stoties ornitologais, jau antrus metus seka 7 Lietuvoje siųstuvėliais paženklintų baltųjų gandrų keliones. Šis tyrimų metodas padeda atskleisti daug paukščių biologijos savybių, įpročių. Tokius duomenis sukaupti gandru...
Nors šiemet žiema pagailėjo balto sniego paklodžių, gandrai savo įpročių nepakeitė ir išskrido žiemoti į Afriką. Tačiau paskutinėmis dienomis Lietuvoje jau galima sutikti tūkstančius kilometrų įveikusius šiuo didžiuosius paukščius.
Druskininkų žvejai, meškeriojantys Nemuno pakrantėje, turi ištikimą draugą – jau trečius metus ten žiemojantį gandrą Andrių.
