84 straipsnių
Dubysos regioniame parke itin karštą paskutinįjį gegužės savaitgalį vyko kiek kitoks ralis. Čia negaudė varikliai ir nekilo padangų keliamos dulkės – didžiausia įtampa dalyvių veiduose atsispindėjo paskutiniąją valandą, sustingus prie gamtos pažinimo knygų ir rūšių atpažinimo raktų. Šios ralio tiksl...
Lietuva gali didžiuotis čia prisitaikiusių gyventi gyvūnų, vabzdžių, paukščių, roplių įvairove. Tiesa, kai kuriems iš jų reikia trupučio žmogaus pagalbos ir dėmesio, gausinant populiacijas. Vieni iš tokių unikalių, tačiau ir labai jautrių organizmų yra baliniai vėžliai. Kur šiuo metu dar galima pama...
Kalendorinis pavasaris jau čia pat, tačiau pavasariškų orų dar reikės palūkėti. Nežiūrint į tai, ruoštis pasitikti iš žiemojimo vietų parskrendančius paukščius reikėtų jau dabar. Į Lietuvą jie grįžta perėti jauniklių, bet atsitinka ir taip, jog ne visada po žiemos randa tas pačias, perėjimui tinkama...
Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams, rašoma...
Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus.
Kovo 10-oji – vadinamoji 40-ties paukščių diena. Lietuviai nuo seno minėdavo šią dieną, kuri simbolizuoja paukščių sugrįžimą į mūsų kraštą. Gamtininkai mano, kad ši diena taip vadinama dėl to, jog apytikriai tiek žmonėms pažįstamų paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į šiltesnius kraštus ir ...
Kovo 10-oji – vadinamoji 40-ties paukščių diena. Lietuviai nuo seno minėdavo šią dieną, kuri simbolizuoja paukščių sugrįžimą į mūsų kraštą. Gamtininkai mano, kad ši diena taip vadinama dėl to, jog apytikriai tiek žmonėms pažįstamų paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į šiltesnius kraštus ir ...
Didžiosios Britanijos gamtininkų darbu, atkuriant šios šalies ūdrų populiaciją, džiaugiasi ne visi. Štai vandens telkinių savininkai skundžiasi, kad ūdros sunaikina net pačias didžiausias jų žuvis, todėl atvyksta mažiau meškeriotojų, o tai kenkia verslui.
Laukinių gyvūnų jaunikliai neturi kvapo ir tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų, LRT RADIJUI aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys. Jo tvirtinimu, parsinešus jauniklį į namus ar palaikius ant rankų, gyvūnėlis įgyja kvapą ir tampa pažeidžiamas g...
Jauniklių vedimo ir auginimo metu reikėtų kuo mažiau lankytis gamtoje, ypač miško glūdumose, nes po žmonių apsilankymo kai kurie gyvūnai gali palikti jauniklius, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. „Reikėtų vengti eiti artyn prie jauniklių, nes, paglostę juos, paliekame žmogaus kvapą, tad ...
Gamtininkas Deividas Makavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neįprastų spalvų žibučių nuotraukomis. Jis nufotografavo ne tik mėlynų, bet ir violetinių bei baltų žibučių.
Žiemą ant palangės galima užsiauginti net agurkų, o artėjant pavasariui įstiklintame balkone užsiauginti salotų tikrai paprasta, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. O jei norite žalumynų, kuriais galėtumėte pagardinti patiekalus, jis siūlo pasisėti pipirnių, saulėgrąžų ar žirnių daigų.
Vienas garsiausių Lietuvos gamtininkų Selemonas Paltanavičius ketvirtadienį švenčia 60-ties metų jubiliejų. Visą savo gyvenimą gamtai pašventęs gamtininkas, duodamas interviu GRYNAS.lt, įvardija savo autoritetą, ateities planus ir atskleidžia, kaip pelnyti žmonių pasitikėjimą.
2015-ieji pasižymėjo išskirtinių įvykių gamtoje gausa, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Anot jo, neįprastais reiškiniais gamta pasižymėjo nuolat, todėl nereikėtų jaudintis, jei kitąmet jau gyvensime tarp palmių.
Nors žmonės pastebi, kad metų laikai gamtoje susimaišė ir dėl šiltos žiemos netgi ima žydėti žibutės, Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė LRT RADIJUI tvirtina, kad tokia gruodžio pabaiga, kokia yra dabar, – visiškai normali. Savo ruožtu sinoptikė Vida Ralienė pastebi...
Didžiausia staigmena, kuri iš tikrųjų nebuvo nelaukta ir netikėta, tapo pirmasis šių metų sniegelis. Jis iškrito, kaip visada, paskutinę lapkričio dekadą ir buvo vadinamas ne sniegu, bet krituliais. Lietuva – didelė šalis. Iš tikrųjų ne visi matė tą naują baltą gamtos spalvą. Jos neregėjo Kuršių ner...
Kiekvienam gyvūnų mylėtojui svarbu žinoti, kad laikydamas tam tikrą augintinį namuose jis nepažeidžia įstatymų bei naminių gyvūnėlių laikymo sąlygas reglamentuojančių taisyklių.
Praėjusią savaitę ekonomikos Nobelio premijos laureatu paskelbtas Angusas Deatonas - iš Škotijos kilęs ir šiuo metu JAV gyvenantis mokslininkas apdovanotas už vartojimo, skurdo ir gerovės tyrimus.
Dėl kailio į Lietuvą atvežta kanadinė audinė jau tapo terminatoriumi ir išstūmė vietinę europinę audinę. Taip teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Jo tvirtinimu, tokių invazinių gyvūnų ir augalų rūšių, kurios gali pakenkti vietinei gamtai, yra ir daugiau, todėl jas reikia naikinti.
Prasidėjus masiniam gyvūnų nykimui, galime netekti ir tų, kurie mums gyvybiškai reikalingi, teigia Australijos nacionalinio universiteto profesorius Willas Steffenas. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 40 metų pasaulyje išnyko pusė iki tol gyvenusių žinduolių, o Žuvinto biosferos rezervato direktori...
