Emocijos

Per fizikos pamokas mokoma apie energijos tvermės dėsnį, teigiantį, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Su žmogaus emocijomis yra panašiai. Jeigu vaikas ar paauglys jas užslopina, nepapasakoja apie išgyvenimus ir / ar sunkumus draugams, šeimos nariams, psichologui ar kitiems jam...

„Einšteinas sakė, kad yra dvi kategorijos žmonių: vieni netiki stebuklais, kiti supranta, kad viskas yra stebuklas. Aš priklausau antrajai kategorijai“, – sako aktorius, improvizacijos teatro „Kitas kampas“ bendraįkūrėjas, lektorius, „Godopoco“ metodikos kūrėjas, sertifikuotas „5 ritmų“ mokytojas An...

Tauragės rajono Gudlaukio kaimas garsėja įstabaus dydžio ir daugiau kaip 600 metų gyvuojančiu ąžuolu, kuriuo pasigrožėti kasmet atvyksta gamtos mylėtojai iš visos Lietuvos. Atvykusius greta ilgaamžio ąžuolo nustebina ir gan dažnas benzininio pjūklo garsas, kuriuo kasdien ten darbuojasi medžio drožėj...

Psichologų teigimu, šypsodamiesi pasijuntame laimingesni. Nepaisant daugelio įtampą keliančių veiksnių, nuotaiką galime pakoreguoti... laikydami tarp lūpų pieštuką, tvirtina tyrėjai.

Emocijos, kurias tenka patirti nacių palikuoniams, rodo, kokie sudėtingi gali būti giminystės ryšių nulemti santykiai ir jų sukeliami išgyvenimai. Ne visi SS-ininkų vaikai ir provaikaičiai jaučiasi vienodai: vieni smerkia savo gimdytojus, kiti – linkę juos ginti. Yra ir tokių, kurie niekada nieko ta...

Neišvengiamai ateina laikas, kuomet vaikas užduoda tėvams tokį klausimą. Pirmiausia – iš kur aš atsiradau, o vėliau ir kaip atsiradau. Vaikystėje, kai man buvo kokie 4-5 metai, tėvai ir seneliai aiškino, kad mane atnešė gandras.

„Jeigu tau liūdna ar prastai jautiesi, pusvalandį šypsokis žiūrėdamas į veidrodį ir nuotaika taps puiki“, – sako žmonės. Bet ar tikrai? Anot psichiatro Jono Fugalio, būti pozityviems yra sveika tol, kol tai netampa gilesnių išgyvenimų maskavimu po šypsenos kauke.

Darbo rinkoje – tikra darbuotojų įvairenybė: vieni dirba dėl pinigų, kiti – dėl pašaukimo, o treti nori įgyvendinti savo užsibrėžtas ambicijas. Deja, pastarieji gali nukentėti labiausiai, mat norėdami dirbti daugiau ir geriau, neretai patiria vadinamąjį perdegimą. Ar galima šiam reiškiniui užkirsti ...

Gordon W. Allport apie šią knygą rašė: „Žmogus ieško prasmės“ yra daugiau nei Viktoro E. Franklio triumfo istorija – tai puikus mokslo ir humanizmo derinys ir įvadas į reikšmingiausią šių dienų psichologinį judėjimą.“ Šie žodžiai parašyti ant paskutinio knygos puslapio.

Vairuotojų elgesį prie vairo neretai lemia ne tik aplinkiniai veiksniai, tačiau ir užplūdusios emocijos. Per daug pakili nuotaika arba priešingai – nuovargis, susierzinimas ar pyktis gali paskatinti neprognozuojamus ar net agresyvius vairuotojų veiksmus, dėl kurių gali įvykti net ir eismo įvykis.

„Žmonės pamirš, ką jūs sakėte, ką darėte, bet niekada nepamirš to, kaip privertėte juos jaustis“, – yra pasakiusi Maya Angelou. Neigiamos emocijos susiaurina mąstymą ir paverčia žmones nerimastingais ir įsitempusiais. Emocijos lemia tai, ką ir kiek perkame, kokius sprendimus priimame ir kaip elgiamė...

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ atliktoje gyventojų apklausoje paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų emocinė būsena gerėja. Jei balandžio mėnesį dominavo liūdesio emocijos, tai gegužę, prasidėjus antram karantino mėnesiui, jos įgavo labiau teigiamą atspalvį.

Kiekvienam iš mūsų yra aktualu atpažinti melą, svarbu žinoti, ką iš tiesų galvoja pašnekovas – o gal jis meluoja, gal nėra sąžiningas, o gal turi kokių nors slaptų kėslų? Atpažinti melą svarbu visose gyvenimo srityse – tiek asmeniniame, tiek profesiniame bei visuomeniniame gyvenime. Pavyzdžiui, tėva...

Greitėjant gyvenimo tempui vis daugiau žmonių susirūpina savo psichologine sveikata. Lietuvoje daugėja psichologų bei psichiatrų poreikis, garsenybės dažnai prabyla apie psichines ligas ir sutrikimus, bandydamos atkreipti į jas dėmesį. Tačiau yra sutrikimas, kuris pasireiškia dažnam, deja, ne visada...

Jau pirmoji karantino savaitė Lietuvoje atskleidė didžiulį žmonių emocinės būsenos pablogėjimą.

Neretai garsai, kuriuos valgydamas skleidžia kitas žmogus, gali kone išvesti iš proto. Mokslininkai sako nustatę, kokia neurologinė jungtis atsakinga už tai, kad kyla noras smurtauti prieš garsiai čepsintį ir kramtantį asmenį.

Daug skaitome apie tai, kaip žmonės jaučiasi, priversti neįprastai daug laiko praleisti namie. Tenka trintis šonais su sutuoktiniais, vaikais, trūksta ir privatumo, ir žmogiško ryšio įprastomis formomis (iš tiesų – laisvės pasirinkti), laisvo keliavimo ar betikslio slampinėjimo po parduotuves. O kas...

24-erius metus Krisas Vosas dirbo JAV Federalinių tyrimų biure (FBI) vyriausiuoju derybininku, o kasdienis jo darbas reiškė nuolatines derybas su pavojingais nusikaltėliais, siekiant įtikinti juos paleisti nelaisvėn paimtus įkaitus. Nepavykusios derybos tokiu atveju būtų kainavusios įkaitų gyvybes.

Vyrus moko: „Neverkšlenk!“, „Nebūk boba!“, „Susiimk!“. Daugeliui vaikystėje teko girdėti tokius „padrąsinimus“. Kas tuomet dedasi vyro galvoje? Kas blogai, kad vyras jaučia, gali pravirkti, kažką išgyventi? Apie vyrų emocijas, baimę įsigilinti į save, apie tai, kas šiais laikais yra vyriška, kalbamė...

Ko gero kiekvienam iš mūsų yra taip nutikę, kad, nesuvaldę savo jausmų, prikalbame aplinkiniams piktesnių dalykų, negu planavome ir dėl šių savo žodžių vėliau greičiausiai gailimės.