Curiosity

Žemėje Saulės užtemimai būna įspūdingi, nes Mėnulio regimasis dydis yra beveik toks pat, kaip Saulės, todėl palydovas gali visiškai uždengti žvaigždę. Marse Saulės užtemimai irgi vyksta, tačiau Marso palydovai Fobas ir Deimas yra gerokai mažesni už Mėnulį, tad visos Saulės neuždengia.

Marse fiksuojamų metano pėdsakų mįslė galbūt jau yra iš dalies išspręsta – pirmadienį mokslininkai patvirtino, kad Raudonojoje planetoje iš tikrųjų esama šių su gyvybine veikla siejamų dujų, taip pat iškėlė prielaidą, koks gali būti jų šaltinis.

NASA mokslininkai prisipažino nebeužmiegantys naktį, jaučiantys skrandžio skausmus ir siaubo akimirkas, jų 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų) vertės zondui „Insight“ pirmadienį artėjant prie įspūdingo finalo: nusileidimo Marse.

Tai buvo 2012-ieji. Radijo stočių eteryje tuomet karaliavo „Gangnam Style", Marse nusileido marsaeigis „Curiosity", o Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama buvo perrinktas antrai kadencijai. Tais metais kino žiūrovai taip pat daugiau nei bet kada pamatė Channingo Tatumo ir Matthew McConaughey...

NASA robotas Marse 3,5 mlrd. metų senumo uolienose aptiko daugiau gyvybei reikalingų „statybos blokų“ – kol kas sudėtingiausių ten aptiktų organinių medžiagų, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai.

Marsą tyrinėjantis robotas „Curiosity“ neseniai turėjo progą stabtelti ir atsigręžti į savo padarytą darbą. NASA kviečia mus pasigrožėti panoraminiu Marso vaizdu, aprėpiančiu didžiąją dalį 18 km ilgio „Curiosity“ tako per uolėtą Geilo kraterio paviršių.

„Apollo" misijų astronautai Mėnulyje paliko seismometrus, kurie jau kelis dešimtmečius fiksuoja periodiškus drebėjimus giliai po palydovo paviršiumi. Jie kartojasi maždaug kas 27 paras – t. y. kas tiek laiko, kiek Mėnuliui užtrunka apsukti ratą aplink Žemę.

Inžinerijos studijos Kauno technologijos universiteto (KTU) studentui Povilas Piartli atvėrė galimybes prisidėti prie mokslinės fantastikos virtimo realybe. Vaikinas šiuo metu stažuojasi kosmoso tyrimų agentūroje NASA (angl. National Aeronautics and Space Administration) ir prisideda prie naujo mode...

Kai Žemėje jau skaičiuojama autonominių transporto priemonių era, o robotai savarankiškai važinėja šaligatviais pristatydami maisto produktus, Marse eksploatuojamas aparatas „Curiosity“ lig šiol veikia kaip nuotoliniu būdu pilotuojamas aparatas. Tačiau ar ilgai tai tęsis?

Milžiniškos smėlio gyvatės išvagojusios Marso paviršių užfiksuotos kvapą gniaužiančioje NASA zondo „Mars Reconnaisance Orbiter“ (MRO) nuotraukoje.

Paslaptis, kokiu būdu Marso paviršiuje galėjo būti vandens skystu pavidalu, tampa vis painesnė ir dar nėra įminta.

Į Šarpo kalno šlaitą besiropščiantis NASA marsaeigis „Curiosity“ vėl rado šį tą keisto – objektą, kurį mokslininkai pavadino „Kiaušinio Akmeniu“ (Egg Rock).

Žmogaus kelionė į Marsą jau greitai gali tapti įmanoma, tačiau kol kas nėra būdų, kaip erdvėlaivį parskraidinti atgal į Žemę.

Marsaeigis „Curiosity“ atskleidė neregėtas spalvas ir detales naujai nufotografuotose ir mokslininkams į Žemę persiųstose nuotraukose.

Jei nesimatytų keisto prietaiso, tai tikriausiai būtų galima pamanyti, kad tai, ką matote NASA išplatintoje panoraminėje nuotraukoje, yra Žemė.

Praeitą savaitę suėjo ketveri metai nuo dienos, kai marsaeigis „Curiosity“ nusileido Raudonojoje planetoje.

„SpaceX“ 2018-aisiais metais planuoja nuskristi į Marsą. Tiksliau sakant, planuoja misiją, kurios metu nauja „Falcon Heavy“ raketa iškels naują „Red Dragon“ kapsulę, o pastaroji nuskris iki Marso ir ten nusileis.

Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Džonsono kosminio centro mokslininkai viename Marso kraterių aptiko šį tą netikėto.

Šiek tiek užtrukusios, kitą savaitę Europa ir Rusija grįžta į Marsą. Kovo 14 dieną „ExoMars Trace Gas Orbiter“ (TGO) pakils Protono raketa iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Marsietiškų paslapčių archyvas pasipildė dar vienu ypač tikroviškai atrodančiu eksponatu – marsaeigis „Opportunity“ Raudonosios planetos smėlynuose nufotografavo ant smėlio besimėtantį „marsietišką pistoletą“.