CERN

Europos branduolinių tyrimų centre šią savaitę vėl po pertraukos bus paleistas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, kuris, kaip „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Vilniaus universiteto komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) vadovas, profesorius Juozas Vidmantis Vaitk...

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) kovo 23 d. vėl po pertraukos bus paleistas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Fundamentaliausias ir svarbiausias paskutinio paleidimo pasiekimas buvo Higso bozono – pirminės Visatos mikrodalelės – atradimas. Jis paaiškina, kodėl kūnai turi m...

Nors Homeris Simpsonas geriau žinomas kaip ne visai laimingas, dėl spurgų iš proto einantis Springfildo atominės jėgainės saugumo inspektorius, pasirodo, jis gali būti pralenkęs šviesiausius planetos protus ir apytiksliai apskaičiavęs Higgso bozono masę 14 metų anksčiau nei pavyko įrodyti tos dalelė...

Prestižinis mokslo leidinys „Nature“ peržvelgė ateinančiųjų metų prognozes ir paskelbė, kurie įvykiai ateinančiais metais bus svarbiausi mokslo pasaulyje.

Didžiosios Britanijos IT mokslininkas, kuriam priskiriamas saityno išradimas, sakė, kad galimybė naudotis šiuo tinklu turėtų būti pripažinta neatsiejama žmogaus teise, kai vienas studija parodė, jog milijardai žmonių vis dar negali prieiti prie virtualiosios erdvės, o vyriausybės ją vis labiau šnipi...

Praėjusią savaitę pradėjo veikti Europos dalelių fizikos laboratorijos CERN svetainė „Open Data Portal“, kuriame publikuojami realūs moksliniai duomenys iš protonų srautų susidūrimų Didžiajame hadronų greitintuve (LHC).

Trečiadienį Šveicarijos dalelių fizikos laboratorijos CERN grupė, vykdžiusi eksperimentus Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) LHCb jutiklyje, paskelbė atradusi dvi naujas barionų grupės daleles. Dalelių, pavadintų Xi_b'- ir Xi_b*-, egzistavimas buvo prognozuotas kvarkų modelio, tačiau iki šiol jų pra...

Pasaulį vaizduoju kaip didelę simfoniją, sakė žymus lietuvių kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Naujausi fizikų atradimai ir kosmologinės teorijos leidžia manyti, kad pasaulio struktūra primena labai harmoningą ir sudėtingą geometrinę figūrą.

Šiuolaikinių lazerių pasaulyje sekundė iš tiesų gali atrodyti tarsi amžinybė. Pasaulio lazerių mokslininkai ir inžinieriai yra pasiryžę sukurti dar neregėtus, ir labai galingus, ir labai trumpus, atosekundinius (impulso trukmė – 10-18 sekundės) rentgeno spindulių diapazono lazerius.

Atnaujinus eksperimentus CERN’e, tikimasi rasti trūkstamų elementariųjų dalelių ir sukurti Visko teoriją. Taip pat sužinoti, kaip atrodė ką tik gimęs pasaulis ir kodėl Visatoje nebėra antimedžiagos. Laidoje "Mokslo ekspresas" - apie Higso bozoną, Lietuvos mokslininkų darbus CERN'e ir naujus Visatos ...

„Biologiniai procesai, nulėmę protaujančios gyvybės išsivystymą Žemėje, tėra laimingas atsitiktinumas, tad vargu ar dar kur nors visatoje gyvena kitos protaujančios būtybės“, - pareiškė garsus fizikos profesorius, BBC mokslo dokumentikos serialų ir laidų vedėjas Brianas Coxas.

Net pažangiausioje pasaulio laboratorijoje dirbantys mokslininkai kartais pasijunta bejėgiai. Tiesa, ne tada, kai reikia išsiaiškinti, iš ko sudarytas mūsų pasaulis, o kai norisi suprasti, su kokiais įrankiais beveik prieš pusę amžiaus dirbo jų vyresnieji kolegos.

Vienas didingiausių Didžiojo hadronų greitintuvo darbų galėtų būti juodosios materijos dalelių atradimas, sako Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN vadovas Rolfas Dieteris Heueris. „Asmeniškai svajoju kada nors priartėti prie supratimo, kas yra juodoji materija, nes būtent ji for...

Didžiausias žmonijos istorijoje mokslo įrankis – Didysis hadronų greitintuvas (LHC) – po dvejus metus trukusios pertraukos netrukus vėl grįš į darbą. Ir jis pastiprintas tiek, kad padės mokslininkams peržengti fizikos Standartinio modelio ribas.

11-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis uždarytas konkursinės programos laureatų paskelbimu ir lietuviška premjera. Šeštadienį sausakimšoje „Skalvijos“ salėje festivalį užvėrė Julijos ir Rimanto Gruodžių trumpametražis filmas „Sėkmės metai“. Jo herojė – jauna moteris, bandanti pamiršti patirt...

Šiandien visoje Lietuvoje prasideda „Tyrėjų nakties“ renginiai, subursiantys į pustrečio šimto nemokamų renginių, kuriuose mokslininkai atvers savo kasdienio darbo erdves – institutus, mokslo ir tyrimų laboratorijas, – kviesdami dalyvauti dešimtyse stulbinančių eksperimentų ir įtraukiančių simuliaci...

Trečiadienį, rugsėjo 24 dieną, „Skalvijos“ kino teatre mokslo mylėtojai turės progą pamatyti dokumentinio filmo „Dalelių karštinė“, kuris papasakos, kaip buvo atrastas kelis dešimtmečius ieškotas Higgso bozonas, premjerą. O VU profesorius Juozas V. Vaitkus, pristatysiantis filmą žiūrovams, DELFI pap...

Lazerių pasaulyje sekundė iš tiesų gali atrodyti tarsi amžinybė. Pasaulio lazerių mokslininkai ir inžinieriai pastaraisiais metais kuria atosekundinius (impulso trukmė 10 -18 sekundės) rentgeno spindulių diapazono lazerius. Šiais lazeriai bus tiriami subatominiai procesai medžiagose. Atomų viduje vy...

Naujos mokslo populiarinimo knygos įvade garsusis fizikas dalinasi savo baime, jog Higgso bozonas gali tapti nestabiliu ir sukelti „katastrofinį vakuuminį skilimą“. Bet ar toks įvykis įmanomas?

Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje įsikūrusios Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkai mėgina atskleisti visatos paslaptis. Šio centro veiklą finansuoja 21 valstybė, o kiekvieną dieną čia triūsia 6–7 tūkst. darbuotojų. Dalis jų atvyksta čia tik laikinai. Tačiau kaip tokiu atv...