2060 m. Lietuvoje bus apie 2 mln. gyventojų, iš kurių netoli pusės bus pensinio amžiaus. Visuomenė sparčiai senės, todėl trūks kvalifikuotos darbo jėgos. Tokias liūdnas prognozes pateikia sociologas prof. dr. Boguslavas Gruževskis.
Boguslavas Gruževskis
105 straipsnių
Kompetencijos, kurių šiandien reikalauja darbo rinka, visiškai kitokios nei anksčiau. Nors jauni žmonės įgyja reikalingus įgūdžius, vidurinei kartai ir senjorams jų trūksta – skaitmeninėje Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 7 tūkst. laisvų darbo vietų.
Lietuvoje ilgą laiką buvo ignoruojama socialinės gerovės sritis ir per daug koncentruojamasi vien į ekonominę raidą. Ekonomisto Raimondo Kuodžio manymu, būtent tai lemia prastą visuomenės būklę.
Maža agrarinė valstybė, kuri neturi naudingųjų iškasenų ir nieko įdomaus pasauliui pasiūlyti negali – tą maždaug prieš 25-erius metus buvo galima pasakyti apie centrinėje Amerikoje įsikūrusią Kostą Riką, kuri dabar pristatoma kaip technologijų valstybė. Šiandien Lietuva bando sekti jos pėdomis.
Statistika džiugina Lietuvoje augančiais atlyginimais: Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiemet atlyginimai augs 6,8 proc., kitąmet – 5,6 proc. Vis dėlto gyventojai skundžiasi, kad ne visi jaučia didėjantį darbo užmokestį. Vieną iš galimų to priežasčių atskleidžia DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrim...
Net 83 proc. Lietuvos gyventojų, galvojantys apie emigraciją, tokias mintis galvoje rezga dėl didesnio atlyginimo, kurį tikisi uždirbti svečioje šalyje. Portalo DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidžia, kas verčia lietuvius galvoti apie emigraciją ir kiek jie turėtų uždirbti, ka...
Atlyginimais besiskundžiantiems Lietuvos gyventojams nuolat primenama galvoti ne apie kaimyninių šalių atlyginimų dydžius, o darbo našumą: kol Lietuvoje darbo efektyvumas neprilygs Vakarų šalims, europietiškų atlyginimų galime tik pasvajoti.
Lietuvoje kintamąją dalį prie atlyginimo gauna vos 18 proc. dirbančiųjų gyventojų. Profesorius Boguslavas Gruževskis įsitikinęs, kad tai – labai mažas procentas ir rodydamas Japonijos pavyzdį, kur kintamąją dalį prie darbo užmokesčio turi net valytojai, teigia, kad Lietuvoje reikėtų peržiūrėti darbo...
Panevėžyje darbdaviai išskėstomis rankomis laukia darbuotojų, tačiau jie, užuot puolę verslininkams į glėbį, traukia Darbo biržos link. Kodėl šalies valdžia džiaugiasi sparčiu ekonomikos augimu ir kylančiais atlyginimais, o žmonės nejaučia apčiuopiamo gyvenimo pagerėjimo?
Turi būti patriotas, o patriotas turi likti čia, Lietuvoje, ir būti čia, kas, kad ir už mažesnį atlyginimą. Nesvarbu, kad atlyginimas vos leidžia kvėpuoti. Bet juk turi būti patriotas. Kaip jums tokia perspektyva?
Mažiems atlyginimams Lietuvoje įtakos turi didelis darbo apmokestinimas, sako DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Lietuvos ūkis, algos ir užsienio investicijos auga, bet socialinė raida vyksta neigiama linkme, o emigracija tebesitęsia, stebisi Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis, apie šį paradoksą kalbėsiantis šiųmetiniame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime.
Taip sutapo: tuo metu, kai premjeras Algirdas Butkevičius Seime skaitė brandaus brežnevizmo epochą primenančią vyriausybės ataskaitą, kurioje viskas tik auga ir žydi, aš gavau du laiškus, kuriuose neįgalios moterys rašė, kad nebenori gyventi, nes pavargo nuo skurdo, abejingumo ir nevilties.
Darbo užmokestis Lietuvoje auga šiek tiek greičiau nei darbo našumas, o jei darbo užmokestis augtų dar du ar tris kartus greičiau, kiltų finansinių grėsmių.
Ekonomikos augimo, skurstančiųjų ir vidutinio vartojimo rodikliai kaktomuša sudūrė du autoritetingus ekonomistus: kai vienas džiaugėsi palyginti aukštu vidutiniu vartojimu, kitas aiškino, kad didėjantis vartojimas rodo vien turtuolių galimybes išleisti daugiau pinigų.
Seime pradėtos svarstyti Darbo kodekso pataisos, keliančios nemažai aistrų tarp profsąjungų, politikų ir mokslininkų.
Daug skaitytojų susidomėjimo ir diskusijų sukėlusiame interviu profesorius Boguslavas Gruževskis argumentavo, kad pagal darbuotojų sukuriamą pridėtinę vertę vidutinis lietuvių darbo užmokestis turėtų būti gerokai didesnis. Tačiau tokiam požiūriui pritaria ne visi.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kartu su didžiausiu šalies naujienų portalu DELFI skelbia „Socialiai atsakingo verslo“ rinkimus. Apdovanojimų steigėjai įvertins visuomenės problemoms neabejingas įmones – jų progresyvias idėjas ir nuveiktus darbus.
Su didesnėmis nei Lietuva ekonominėmis problemomis susiduriančios šalys gali aplenkti mus vidutinio darbo užmokesčio augimo tempais, o gal net ir absoliučiais jo dydžiais.
Beveik trečdalis Lietuvos bedarbių nedirba pusę metų ir daugiau, o darbdaviai skundžiasi nerandantys norinčiųjų dirbti. Kai kurie verslininkai sako pavargę nuo darbuotojų kaitos ir nežino, kur jų rasti plečiamam verslui.
