60 straipsnių
Pasak kolegos Bernardo Gailiaus, „Lietuvoje atgimsta fašizmas“. Atrodo, jis rimtai ir anaiptol ne vien proginiu Jono Noreikos ir Kazio Škirpos temos pagrindu: fašizmas tik prasiveržia simpatijų šioms istorinėms asmenybėms pavidalu, bet iš tiesų yra kur kas giliau, pasklidęs ne tik anųdviejų rėmėjų k...
Kaip dūmas neblaškomas vėjo išnyko 2016-ųjų rudenį mus visus kamavusios Ramūno Karbauskio slaptosios diktatūros vizijos. Paaiškėjo, kad Seimo kultūros komitetas – tik dar vienas netikras valdžios centras, kurį užėmus galimybės iš tikrųjų užvaldyti valstybę nė kiek neišauga.
Pritardamas Donaldui Trumpui, kad pasaulio ateitis priklauso patriotams, Gitanas Nausėda greičiausiai tenorėjo pasakyti ką nors malonaus Lietuvai svarbios valstybės vadovui. Bet Rimvydas Valatka labai tiksliai atskleidė, kokie košmariški vaizdai slypi už tokių neatsargių pagyrimų.
Gitano Nausėdos sprendimas aplankyti kariuomenę užsivilkus uniformą be pagrindo lyginamas su kitų Vakarų valstybių patirtimi. Būtina atsižvelgti į vis dar egzistuojančius Lietuvos kultūros skirtumus nuo Vakarų.
Daugelis požymių rodo, kad Lietuvos kultūroje palengva nyksta gebėjimas kurti tikslius ir išraiškingus pavadinimus. Kartu nyksta ir gebėjimas pavadinimus skaityti, „iššifruoti“ ir suprasti už jų slypinčių organizacijų esmę. Dabar tai jau sukelia ir politines pasekmes.
Nors Lietuvos rinkėjai niekina politikus ir atvirkščiai, kai kurie polinkiai ir polėkiai vienija abi valstybės gyvenimą lemiančias žmonių grupes. Ir politikai, ir jų rinkėjai mielai sūpuojasi svajonių laiveliuose netrukdydami gyvenimui tekėti sava vaga.
Turbūt daugeliui žmonių atrodo taip, kaip man atrodė iki šiol: kad diskusijos dėl atminimo lentų ir paminklų tėra per ilgai užsitęsusios, gal net liguistos „kovos“ su sovietine praeitimi apraiškos. Manau, kad mes visi klystame – viskas daug rimčiau.
Seimo opozicija įvairiais balsais džiūgauja dėl premjero Sauliaus Skvernelio praėjusią savaitę pasakytos kalbos Seime. Premjeras esą pasikeitęs ir pasimokęs, gal net tapęs „valstybininku“.
Natūralu, kad prezidento Gitano Nausėdos inauguracija nustelbė įprastus politikos klausimus. Baigėsi Dalios Grybauskaitės dešimtmetis ir visi susimąstėme apie tai, kas įvyko ir kas mūsų laukia ateityje. Susimąsčiau ir aš.
Apžvalgininkai teisūs sakydami, kad pagaliau pasirašyta koalicijos sutartis neatnešė nieko nauja. Tiksliau, beveik nieko nauja. Sutartyje yra viena nedidelė naujiena, kuri slepia gerokai už save didesnį ir svarbesnį faktą. Ta naujiena – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ( LLRA) atitekusios dvi minister...
Niekaip nesibaigiančios derybos Seime dėl naujos valdančiosios koalicijos patvirtina ir be to akivaizdų faktą. Valdantiesiems svarbus tik vienas klausimas – būsimi Seimo rinkimai. Visa kita nebeteko reikšmės.
Išrinktas naujas prezidentas, formuojama nauja valdančioji koalicija, nauji europarlamentarai jau pakeliui į Briuselį, kuriasi naujos partijos. Bet žvelgiant gilyn į gyvenimo esmę, tą visa apimantį naujumą labai sunku pajusti.
Pasibaigę prezidento rinkimai leidžia padaryti keletą išvadų apie politikus ir jų rinkėjus. Prieš antrąjį turą įsisiūbavusios Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos tarpusavio kovos triukšme paskendo kai kurie labai svarbūs abiejų kandidatų bruožai.
Ar skils valstiečių partija ir kas jai vadovaus – antrareikšmiai klausimai. Daug svarbesnė kita išvada, kurią diktuoja pirmasis prezidento rinkimų turas. Išvada, kad su valstiečių valdžia Lietuvoje šiam kartui jau baigta.
Naująja LRT generaline direktore antradienio popietę išrinkta politikos apžvalgininkė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė vienu esminių savo programos prioritetų laiko skaidrumo didinimą. Būtent tai, naujosios nacionalinio transliuotojo vadovės teigimu, užkirstų kelią manipuliacijoms ir neigiamoms kalbo...
Kandidatai vadovauti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai prisistatė LRT tarybai, antradienį turinčiai paskelbti atrankos nugalėtoją, o vienas pretendentų Arūnas Valinskas nusprendė konkurse nedalyvauti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Lietuvos radijo ir televizijos tarybą LRT direktorių rinkti atviru balsavimu.
Vienas iš 12 kandidatų tapti LRT generaliniu direktoriumi, šiuo metu LRT dirbantis Aldaras Stonys savo feisbuko profilyje aprašydamas, kodėl nusprendė išmėginti jėgas, tikino netikintis gandais, kad sprendimas iš anksto žinomas.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis norėtų, kad konkursas į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo pareigas būtų atviresnis visuomenei.
Vardan socialinio teisingumo ir šviesaus komunistinio rytojaus okupantai žudė, kankino ir trėmė, niekino nužudytųjų atminimą ir tyčiojosi iš lavonų. Iš gyvųjų bolševikai reikalavo ne tik besąlygiškai paklusti žmogėdrų režimui, bet ir garbinti tuos, kurie geležine ranka vedė litovcus į rojų žemėje.
