bankai

Būsto paskolų palūkanoms kylant, kol kas išduodamų paskolų srautas reikšmingai nepasikeitė, skelbia Lietuvos bankas. Visgi ekonomistai – ne tokios pačios nuomonės. Jų teigimu, pokyčiai paprasčiausiai dar neatsispindi statistikoje. Bet LB pirštu duria į kitą rodiklį ir sako, kad nors šios „lubos“ api...

Maždaug šimtas Rusijos privačių asmenų ir įmonių Šveicarijos indėliuose laiko beveik 50 mlrd. dolerių, pranešė šalies vyriausybė, pateikusi kol kas išsamiausią informaciją apie Rusijos turtus, saugomus šalies bankuose.

Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazinių palūkanų normas, gyventojai skaičiuoja, kiek, kylant EURIBOR, didėja jų paskolų įmokos. Pasak jų, jau dabar kai kam jos išaugo maždaug 30 proc. Su nerimu laukiama, kiek dar kils palūkanos.

Singapūro centrinis bankas perspėjo dėl „galimos sisteminės krizės“ pasaulinėse finansavimo rinkose ir finansinių įmonių likvidumo deficito ir pridūrė, kad, stiprėjant rizikoms tarptautiniam finansiniam stabilumui, tai gali persiduoti bankams ir bendrovėms.

Pinigų, gauti paskolą ir įsigyti būstą, trūksta kas antram Lietuvos gyventojui, rodo „Luminor“ banko užsakytos apklausos duomenys. Tokiai situacijai įtakos turi didėjusi infliacija, brangęs NT, didėjusios palūkanų normos. Ekonomistų teigimu, dabar problema ne pradinis įnašas, tačiau per mažos pajamo...

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.

Gyventojų indėlių augimo tempas pastaruoju metu sulėtėjo, nors bendras jų lygis nedaug nusileidžia pandemijos rekordui. Ekonomistai teigia, kad žmonės vis dar išlaiko tą patį vartojimo lygį net ir kylant kainoms, tad natūraliai lieka mažiau lėšų atsidėjimui banke ar kitoje finansų įstaigoje. Kalbant...

Nuo lapkričio pradžios įsigaliojus ribojimams atsiskaityti grynaisiais pinigais didesne nei 5 tūkst. eurų suma, dalis smulkiojo verslo atstovų teigia, kad tai taps papildoma finansine našta ir laiko sąnaudomis, o pokyčiams nei valstybė, nei bankų sektorius iki galo nepasiruošė.

Seimo priimtos pataisos dėl galimybės bankams tvarkyti specialius asmens duomenis, pavyzdžiui, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, lytinę orientaciją, sveikatos situaciją ir kita, sukėlė atgarsį visuomenėje. Tačiau pataisų iniciatoriai ir specialistai ramina, kad bankai tokių duomenų special...

Galvojantiems apie portfelio formavimą ateinantiems penkeriems metams finansų sektoriaus, ypač JAV bankų, akcijos, nors itin neatpigusios, atrodo įdomiai. Nes šis sektorius yra vienas iš tų, kuriam palūkanų normų augimas vidutiniu laikotarpiu daro teigiamą įtaką. Žurnalas „Investuok“ plačiau analizu...

Dėl bankų stokos, jų reformos ir nesugebėjimo aptarnauti verslininkus įsigalėjo atsiskaitymai grynaisiais. Tačiau jais operuoti, ypač didesnėmis sumomis, buvo labai nepatogu, be to, pavojinga – kriminalinės struktūros tik to ir tykojo. Kad nebereikėtų tampyti bulvinių maišų su pinigais, buvo būtini ...

Jau kitą savaitę įsigalioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas, pagal kurį atsiskaityti už sandorius grynaisiais pinigais bus galima tik tuo atveju, jei suma neviršija 5 tūkst. eurų. Verslo atstovė sako, kad verslas tam nepasiruošęs, o problemų kyla jau dabar.

Lietuvos bankas, siekdamas, kad šalies gyventojai ir verslas patirtų kuo mažiau nepatogumų, kreipėsi į šalyje veikiančius komercinius bankus, ragindamas juos tinkamai pasirengti pokyčiams, kai nuo lapkričio 1 d. įsigalios ribojimai atsiskaityti grynaisiais nuo 5 tūkst. Eur sumos, informuojama praneš...

Didžiausi pasaulio bankai šiemet jau turėjo panaudoti apie 30 milijardų JAV dolerių nuosavų grynųjų pinigų, kad finansuotų paskolas įsigijimams ir išpirkimams, kurių negalėjo perkelti investuotojams.

Europos bankai turėtų apriboti dividendus ir atpirkimus, kad užtikrintų, jog rezervų pakaks atlaikyti numatomą ekonomikos nuosmukį, pareiškė aukščiausio rango reguliuotojas. Investuotojams tokios permainos žada nusivylimą.

Apie naują nekilnojamojo turto krizę ir pervertintą turtą pradėta kalbėti dar nepasibaigus praeitai. Ilgą laiką nekilnojamo turto kainų kritimo šaukliai buvo neteisūs, tad žmonės tiesiog nustojo į juos kreipti dėmesį.

Visi gerai pamena paskutinę nutikusią rimtą krizę. Todėl tikisi, kad ir kita krizė bus tokia pati. Tačiau panašūs sukrėtimai vienas po kito kartojasi retai, bent dalis pamokų visuomet išmokstama.

Europos bankai naudojasi pajamas didinančiomis aukštesnėmis palūkanų normomis ir nepakankamai rimtai vertina gresiančias ekonomines rizikas, teigė vienas aukščiausio rango Europos centrinio banko (ECB) pareigūnas.

Lietuvos banko valdyba sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 m. sausio 1 d. ji negalės būti didesnė nei 1,37 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 Eur per mėnesį, rašoma šalies centrinio banko pranešime. Dabar galiojanti kaina – atitinkamai 1...

Beveik pusė Latvijos ir Lietuvos gyventojų (atitinkamai 52 proc. ir 49 proc.) ir trečdalis Estijos gyventojų (36 proc.) susiduria su sunkumais norėdami atsiskaityti mokėjimo kortele turguje, mugėje, miesto šventėje ar panašiose vietose, rašoma pranešime žiniasklaidai.