Aušrys Macijauskas

Pasibaigęs deklaravimas parodė, kad Lietuvoje ūkiai toliau stambėja, nors ilgai buvo kalbama, kad mūsų ateitis ne didieji pramoniniai, bet vidutiniai šeimos ūkiai.

Rusijos pasitraukimas iš grūdų koridoriaus reiškia, kad ukrainietiškas derlius bus gabenamas per kitas šalis. Nors kokie keliai bus pasirinkti kol kas neaišku, kainas šis faktas padidino palyginti nedaug. Tačiau mūsų ūkininkai bijo vadinamų „juodųjų“ grūdų – neaiškaus nežinomos kokybės ir legalumo d...

Valdantiesiems prakalbus apie „gyvulių ūkio“ naikinimą ir mokesčių tarp įvairių verslo formų suvienodinimą, sukruto ūkininkai, nes pagal dabar pateiktą projektą mokesčiai jiems gali augti ženkliai.

Į laukus jau važiuoja kombainai. Ūkininkai viliasi, kad sausros nuostoliai nebus katastrofiški, tačiau supirkimo kainos kol kas netenkina.

Nors deklaruoti dar galima, tačiau preliminarūs duomenys jau kelia klausimų. Žemės ūkio ministerija deklaravimą vadina sėkme, grūdų augintojai fiasko.

Šie metai – pirmieji, kai ūkininkams tenka dirbti pagal naujus reikalavimus, kurie numatyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 –2027 m. Strateginiame plane. Į Kauno rajone esantį konferencijų centrą, kur surengtas Grūdų augintojų asociacijos susirinkimas, suvažiavę žemdirbiai sakė patiriantys...

ES jau skyrė paramą nuo pigių ukrainietiškų javų importo kenčiantiems pasienio valstybių – Lietuva į šį sąrašą nepatenka – ūkininkams. Mūsų Žemės ūkio ministerija tikina, kad mes dėl to sunkumų nepatiriame.

Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad laikinai uždrausdamos ukrainietiškų grūdų importą dalis Europos šalių elgiasi panašiai kaip Rusija, kuri plataus masto karo pradžioje blokavo ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos eksportą Juodąja jūra.

5 mln. t grūdų, kuriuos dabar kasmet eksportuoja šalies bendrovės, ūkininkai mielai tiektų vietos perdirbėjams, tačiau šių – vos keli. Grūdų perdirbimo įmonių plėtra, anot žemdirbių, leistų išvengti nelygios konkurencijos su didžiaisiais užsienio augintojais bei kur kas daugiau uždirbti.

Ketvirtadienį su prie parlamento protestuojančiais ūkininkais susitikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi toliau ieškoti sprendimų, kaip spręsti sektoriaus problemas.

Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, prasidėjo didelė ūkininkų protesto akcija. Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas grįžo iš kelionės po Ukrainos ūkius. „Delfi agro“ pokalbis su juo apie tai, ko tikisi Ukrainos ir mūsų ūkininkai.

Seimo narys Kasparas Adomatis, Laisvės frakcijos narys, parašė komentarą daug diskusijų sukėlusiai Delfi tema laidai „Susikibo ūkininkai ir aplinkos ministras – dėl planuojamų pokyčių teks nebedirbti tūkstančių hektarų“, kur diskutavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Lietuvos grūdų augintojų ...

Vienas iš aplinkosaugininkų nesutarimų su ūkininkais tai vadinamas Žaliasis kursas ir įvairūs papildomi ribojimai, skirti sumažinti žalą aplinkai.

Lietuvos grūdininkai laukime. Sėja artėja, sandėliai pilni derliaus – jo nepardavė, kai kainos buvo ypatingai aukštos, laukė kol dar pakils, tačiau jos krito, o dabar mato, jog kol kas javų ir trąšų santykis toks, kad sėti naudojant visas agronomines technologijas, dar neverta.

Lietuvos ūkininkams „priešų“ daugėja. Jei iki šiol protestai būdavo nukreipti prieš Žemės ūkio ministeriją, tai dabar žemdirbiai jau kalba, kad traktorius teks ginti ir prie Aplinkos ministerijos.

Lietuvos žemės ūkio tarybos, vienijančios didžiuosius ūkius, posėdyje kalbėta, kad jei valdžia neatsižvelgs į ūkininkų reikalavimus, gali tekti griebtis drastiškų veiksmų – išvaryti traktorius į miestų gatves ir rengti protestus. Šį kartą taikinys ne tik Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kurios veikimas...

Šie metai, kaip kalba ekspertai, buvo puikūs daugumai žemės ūkio sektorių, išskyrus paukščių ir kiaulių augintojus.

Lietuva tradiciškai, skaičiuojant vienam gyventojui, bene didžiausia grūdų eksportuotoja pasaulyje – užauginame virš 6 milijonų tonų, sunaudojame virš milijono, tačiau šie skaičiai greitai gali keistis, nes Lietuvoje jau keletas didelių įmonių grupių ir kooperatyvų bei užsienio investuotojų kalba ap...

Nors šie metai Lietuvos grūdų augintojams buvo „auksiniai“ – kainos pakankamai aukštos, o derliui auginti naudotos dar prieš brangimą pirktos trąšos, arba jų berta mažiau, bet dirvoje mineralinių medžiagų pakako ir derlius nenukentėjo, atskiruose segmentuose prasideda problemos.