Siekiant kuo geriau išsaugoti Kuršių nerijoje esančias kopas, ten dirba nedrausmingus poilsiautojus drausminantys prižiūrėtojai. Jų dėka įmanoma apsaugoti kopas, kurias nutrypti užtenka vos dvejų metų.
Aušra Feser
99 straipsnių
Restoranas ant jūros kranto, atviri geoterminiai baseinai, kuriuose galima maudytis ir žiemą, gamtoje sukurtos erdvės koncertams. Tokia piešiama Smiltynės vizija. Šią Klaipėdos dalį, esančią Kuršių nerijos nacionaliniame parke, oficialiai norima paskelbti kurortu.
Turistams Lietuvoje žadama sudaryti unikali galimybė stebėti, kaip kasamas gintaras, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Kuršių nerija šiuo metu atrodo tiesiog įspūdingai. O ypač žvelgiant į šį unikalų gamtos kampelį iš paukščio skrydžio.
Kuršių nerijos kopos per pastarąjį amžių smarkiai sumažėjo. Istorinėse nuotraukose galima matyti didžiulius smėlio kalnus, iš kurių dabar liko maža dalis. Kaip tik dėl to Kuršių nerijos kopos yra griežtai saugomos, kad jos išliktų ir ateities kartoms.
Sekmadienio rytą Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser savo „Facebook“ paskyroje paskelbė ledu padengtų Kuršių marių nuotraukas, kuriose matyti jas nusėdę žvejai, besigėrintys nuostabiais žiemos vaizdais.
Į Kuršių neriją ir Nidą atėjusi žiema išgražino miestą. Užšalę augalai, pakrantės bei suoliukai sukuria pasakišką atmosferą.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovybė netrukus pradės derybas su Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) dėl galimybės demontuoti sovietmečiu statytą Juodkrantės švyturį.
Juodkrantėje, buvusioje pionierių stovykloje, per naktį atsiradusiems poilsio nameliams gresia sulaukti buldozerių. Iki šiol aiškinta, kad jie pastatyti lyg ir teisėtai, nors toje vietoje ir turi būti miškas, o ne stovyklavietė, į įvairių institucijų nevaisingą kovą dėl namelių nugriovimo įsikišo ir...
Kuršių nerijoje brandinama mintis įvairiose pusiasalio vietose pastatyti milžiniškus medinius megafonus, kad būtų galima geriau girdėti miško, jūros ar kopų skleidžiamus garsus, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.
Savaitgalį Kuršių nerijoje apsilankiusi GRYNAS.lt skaitytoja Aušra ties Nida užfiksavo neįprastą reiškinį. Pakelėje pamatę briedį žmonės pradėjo prie jo spiestis, liesti, fotografuotis, o šiam vos tik treptelėjus koja, jie persigandę puolė bėgti.
Prie Smiltynės lankytojų centro esančiame „Mįslių tako“ amfiteatre penktadienio vakarą vyko kūrybinės šukuosenų dirbtuvės. Čia susirinkusios lietuvaitės dabinosi savo garbanas taip, kaip tai darė praėjusiame amžiuje Mažojoje Lietuvoje gyvenusios protėvės.
Daugelis žino, kad Kuršių nerija yra saugoma teritorija ir dėl to negalima laipioti jos kopomis bei įsikurti rezervate. Tačiau, kaip pasakojo GRYNAS.lt skaitytojai, ne visi šio draudimo paiso. Nutarėme patys apsilankyti ant Parnidžio kopos ir patikrinti, kaip laikomasi draudimų.
Į GRYNAS.lr redakciją kreipėsi skaitytoja, teigusi Kuršių nerijos paplūdimyje mačiusi į krantą išmestą nugaišusį ruonį, kurio niekas nepaima.
Būnant gamtoje tikru galvos skausmu gali pavirsti nesibaigiančios kraujasiurbių atakos. Kur jų daug, o kur mažai, paprašėme savo įspūdžiais pasidalinti skaitytojų. Jie siuntė informaciją iš įvairių Lietuvos vietovių, o GRYNAS.lt iš surinktų duomenų sudarė uodų ir mašalų žemėlapį.
Mokslininkai teigia, kad Kuršių mariose jau galima maudytis. Mat vandens kokybei pagerinti buvo imtasi specialių priemonių. Neringos vadovai planuoja kuo greičiau Nidoje įrengti maudyklas, nes tai esą gerokai paankstintų maudymosi sezoną.
Kuršių nerijoje darbą pradėjo kopų sargai, kurie budi turistų lankomiausiose vietose ir neleidžia šiems laipioti saugomomis kopomis. Kopas pasiryžę apsaugoti jaunuoliai su GRYNAS.lt dalinasi savo įspūdžiais, kuriuos patyrė pirmosiomis darbo dienomis.
Stovyklavimas su palapinėmis gamtoje prie ežero – malonus užsiėmimas, tačiau kartais atostogos gali apkarsti ir vietoj gerų įspūdžių namo galite parsivežti nemažo dydžio baudą. Kad taip nenutiktų, GRYNAS.lt domisi, kur galima ir kur draudžiama statyti palapines.
Nelegaliai legalių statybų istorijų krečiamoje Kuršių nerijoje – naujas skandalas. Juodkrantės miške, kur kadaise veikė pionierių stovykla, vienas po kito kyla poilsio nameliai. Ir nors Kuršių nerijos sergėtojai yra tikri, kad toje vietoje turi būti miško parkas, namelių savininkams neįmanoma pritai...
Nuo trečiadienio Kuršių nerijos miškais rūpintis pradeda Kretingos miškų urėdija. Ji priešgaisrinei UNESCO saugomo gamtos kampelio apsaugai stiprinti jau perka naujos įrangos. Tuo metu Nacionalinio parko specialistai griebiasi tvarkyti audros Felikso stipriai nuniokotas kopas.
