Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) parengė 50 originalių kalendorių socialinio modelio rengėjams ir aktyviausiems šalininkams: mokslininkams, Vyriausybės atstovams bei Seimo nariams.
Artūras Černiauskas
136 straipsnių
Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas toliau nagrinėjo naująjį Darbo kodekso (DK) projektą. Susirinkę parlamentarai sklaidė enciklopedijos storio dokumentų pluoštus, nes turi užduotį aptarti per 600 užregistruotų pasiūlymų.
Viso naujo socialinio modelio likimas gali pakibti ant vieno Ūkio ministerijos rengiamo įstatymo projekto, kuris dar net nebaigtas.
Socialinis teisingumas ar visuotinis solidarumas? Panašu, kad naujajame socialiniame modelyje svarstyklės krypsta teisingumo link, tačiau dėl to kai kurie fondai neteks dalies lėšų, gyvybiškai svarbių pensijoms ir kitoms socialinio draudimo išmokoms.
Ketvirtadienį Seimui pristatytas ginčus jau beveik metus keliantis naujas socialinis modelis. Po kelias valandas trukusių diskusijų parlamentarai pritarė siūlomų įstatymų projektų svarstymui.
Ko nori tos nerimstančios profesinės sąjungos, atsiduodančios sovietmečiu? Tik stagnacijos ir regreso? Kodėl jos priešinasi naujoms darbo vietoms ir investicijoms? Juk tik išsigandusi ir nepasitikinti savimi visuomenės dalis prieštarauja naujajam Darbo kodeksui.
Profesinių sąjungų atstovai džiaugiasi Seimo priimta rezoliucija minimaliąją mėnesinę algą (MMA) didinti iki 437 eurų, tačiau abejoja, kad tai reikėtų daryti taip greitai ir neatsižvelgiant į ekonomines realijas.
Naujo Darbo kodekso projektą svarstanti Trišalė taryba trečiadienį sutarė dėl naujo Išmokų fondo steigimo, iš kurio išeitinės kompensacijos darbuotojams bus mokamos pagal jų darbo stažą. Prognozuojama, kad likusių klausimų aptarimui gali prireikti dar kelių posėdžių.
Naujasis socialinis modelis numato pokyčius darbo teisėje, pensijų sistemoje bei kitose socialinėse srityse. Tačiau dirbantieji nerimauja: kuo jis bus naudingas dirbantiems, kaip pasikeis darbo sąlygos?
Ruošiant naująjį Darbo kodeksą, jo rengėjai, darbdaviai ir profsąjungos nesutaria, ką lems siūlomi darbo laiko pakeitimai.
Pasikėsinimą į tėvadienius ir mamadienius, vaikus auginantys darbuotojai vadina cinizmo viršūne.
Vienas euras. Tokios sumos pakaks įkurti įmonę bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, tačiau pirmiausia siūlymui turi galutinai pritarti Europos Parlamentas.
Trišalė taryba antradienį toliau tarsis dėl naujų Darbo kodekso projekto nuostatų, kurios sukėlė socialinių partnerių diskusijų. Manoma, kad taryba darbo dar nebaigs, nes profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai vis dar derasi dėl naujo specialaus fondo, kuris ateityje turėtų padengti dalį išeitinių...
Pabėgėliai ne vienintelis rūpestis vyriausybei. Naujas Socialinis modelis, kurio projektas jau Seime priimtinas vyriausybei, bet nepriimtinas profsąjung oms, kurios šią savaitę surengė protesto akciją nuo Seimo iki vyriausybės.
Ketvirtadienį prie Seimo ir Vyriausybės rengiamu mitingu profesinės sąjungos protestuoja prieš naujająjį Darbo kodeksą. Iš pradžių susirinkusieji laikėsi santūriai, bet pradėjus kalbėti socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, kilo nepasitenkinimo banga: žmonės švilpė, rėkė.
Ketvirtadienį prie Seimo ir Vyriausybės rengiamu mitingu profesinės sąjungos protestuoja prieš naujająjį Darbo kodeksą. Iš pradžių susirinkusieji laikėsi santūriai, bet pradėjus kalbėti socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, kilo nepasitenkinimo banga: žmonės švilpė, rėkė.
Antradienį susirinko Trišalės tarybos atstovai posėdžiui, kurio metu svarstyti Darbo kodekso pakeitimai.
Artėjant didžiausiam mitingui po ekonominio sunkmečio laikų dėl planuojamų Darbo kodekso pataisų „Baudžiavai darbe – NE! Prieš darbuotojų garantijų mažinimą“, Lietuvos verslo konfederacija rengia konferenciją.
Pirmadienį Trišalėje taryboje darbdaviai, Vyriausybės atstovai ir profsąjungos susiginčijo, ar Lietuvoje galėtų būti įteisintas naujas atleidimo iš darbo būdas. Svarbiausias klausimas – kiek turėtų būti mokama tokiu būdu atleistam žmogui.
Lietuvos gyventojų apklausa parodė, į ką gyventojai sutiktų išmainyti turimas garantijas darbe: trečdalis jų nurodė, kad į didesnį asmeninį atlyginimą. Ekonomistai tvirtina, kad tai - normalu, nes žmonės nori kompensacijos, tačiau oponentai atkerta: tokie rezultatai rodo dirbančiųjų skurdą.
