27 straipsnių
Amatai – tradicinės profesijos, kurių atstovai vadinami amatininkais, o dirbiniai paprastai gaminami rankiniais įrankiais arba neautomatinėmis mašinomis. Amatų paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą (tėvo sūnui ar meistro mokiniui). Industrinėse valstybėse rankų darbo gamyba yra beveik išnykusi, dėl to amato sąvoka dažniausiai siejama su ikikapitalistiniais produkcijos metodais.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Anykščiuose vykusioje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanojo sėkmingiausiai šiais metais dirbančius tradicinius amatininkus ir tradicinių amatų centrą.
Anykščių Angelų muziejuje akį traukia menininko Valdo Pelegrimo medyje įkūnytas angelas „Atėjęs iš aukso pievų“. Čia norėtųsi pridurti – iš Pasmodų kaimo (Andrioniškio sen.) pievų, nes būtent šio kaimo vienkiemyje įsikūręs jų autorius daugiau kaip dešimtmetį kuria angelus.
Juvelyrika – specifinė veiklos šaka. Tai ir amatas, ir menas. Papuošaluose atsispindi kūrėjo fantazija, meninis polėkis, bet kartu ir jį nešiojančio žmogaus asmenybė. Juvelyrikos dirbiniai puošia, su jais prisiekiame amžiną meilę savo išrinktiesiems. Vestuviniai žiedai santuoką lydi visą gyvenimą.
Žemės ūkio ministerija iki gruodžio 3 d. kviečia tradicinius amatininkus, tradicinio amato meistrus ir pameistrius teikti paraiškas gauti individualią arba edukacinę valstybės stipendiją, siekiančią 390 Eur per mėnesį.
Kokios buvo mūsų protėvių Baltų tradicijos, kuo išskirtinis Baltų menas ir kaip atrodė senoviniai amatai, šiandien į šiuos klausimus atsakysime apsilankę neseniai atsidariusiame eksperimentinės archeologijos bei archeologinių dirbinių rekonstrukcijų dirbtuvėse – „Amatynas“. Dirbtuvės įsikūrusios uni...
35-erių Lina Kalinauskaitė užsiima unikalia veikla – jau 20 metų kuria medalius. Lietuvoje šio amato atstovų likę vos kelios dešimtys, tačiau dauguma jų yra skulptoriai ar grafikai. Vien tik medalius kuria tik vienas kitas dailininkas. Maža to, skulptūros profesijoje dominuoja vyrai, tad Lina yra ko...
Keliaudami po kaimus atrandame įvairių profesijų atstovų. Neseniai Kėdainių rajone sutikome tikrų tikriausią krosnininką. Jaunas vyras neslepia – tai jo pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo aistra. Kėdainietis krosnininkas dėl savo kruopštaus ir kokybiško darbo jau užsitarnavo gerą vardą visoje Lietuvoj...
Puikus pagalbininkas virtuvėje, padėsiantis išvengti plastiko atliekų bei ilgiau išlaikyti maistą šviežią – „vaškainis“. Tai iš pažiūros paprasta, tačiau tvari ir draugiška gamtai nuvaškuota drobelė, kurią gamina buvusi teisininkė Austėja Kazlauskytė. Anot kūrėjos, „vaškainio“ misija – plastiko atli...
Panašu, kad žvarbūs ir lietingi orai kiša koją ne visiems Dainų šventės dalyviams. Šiandien prie Katedros atsidariusiame tradicinių amatų miestelyje įsikūrę amatininkai ir prekybininkai trina rankomis – netrūksta nei lankytojų, nei pirkėjų.
„Tai būdavo katorga, o ne darbas“, – šiandien sako jau 44 metus kailius dirbantis Virginijus Jakubauskas.
Egiptietė Mari Sabri nepabūgo stereotipų ir įvaldė kalvystės amatą – profesiją, kuri tradiciškai laikoma vyriška. Aleksandrijoje tokių amatininkių yra vienetai.
Prieš gerą mėnesį praūžusi Jūros šventė Klaipėdoje ne tik paliko neišdildomų prisiminimų, bet ir palietė itin svarbias europinio masto vertybes – švari aplinka ir tautinis paveldas. Į uostamiestį užsukę didieji burlaiviai kužda mums, kad reikia efektyviau išnaudoti ekologišką vėjo energiją, o amatin...
Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo seno traukia menininkus, rašytojus ir dvasingus žmones. Čia jie atvyksta ieškoti įkvėpimo, draugystės su gamta, o pastaraisiais metais, įsisavinant Europos Sąjungos lėšas, Anykščiuose duris atvėrė ir įstaigos, k...
Vasaros pramogų sostinėje vykstantis projektas „ Palanga. Kultūros maratonas Kablys“ įsibegėjo ir kiekvieną dieną kurorto svečius kviečia į kultūros vasaros rezidenciją pajūryje „ Kablys. Jūra. Kultūra “.
Naminė lietuviška duona - tai gardėsis, kuriam abejingų nėra. Neįmanoma iškepti tokios pačios duonos du kartus, nes ji kas kartą gaunasi skirtinga, dar sakoma, kad elgiasi, kaip jai reikia ir net nepriklauso nuo šeimininkės pastangų. Pasakojimą apie tai DELFI išgirdo Anykščiuose esančiame etnografin...
Net ir mažuose miesteliuose vyksta dideli darbai: Valkininkų bendruomenės pirmininkė Danutė Blažulionienė jau ketverius metus aktyviai rūpinasi savo krašto žmonių gerove ir suburia juos bendrai veiklai. Moters iniciatyva kraštas puošiasi naujomis skulptūromis ir kitais savanorių darbais.
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse gegužės 20 d., penktadienį, rengia Amatų, darbų ir pramogų dieną ir Medinio paveldo šventę. Etnografinių regionų sodybose ir miestelyje dirbs muziejininkai ir amatininkai, kurie supažindins su senaisiais lietuvių amatais ir senoviniais kaimo darbais.
Gegužės 14 d., šeštadienį, Dargužių amatų centras (Varėnos r.) nuo 11 valandos iki Sekminių ryto kviečia į Atvirų vartų, durų ir širdžių dieną „Man gera gyventi kaime“.
Kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria neseniai veiklą pradėjęs smulkusis verslas, ir iššūkiai, kuriuos sprendžia jau gerokai didesnį stažą skaičiuojantys verslai, yra gana skirtingi. Tol, kol verslas apsiriboja paprasčiausiu amatu, sukuriančiu kelias darbo vietas šeimos nariams, tol verslininkas...
Lietuvoje atgimsta domėjimasis senaisiais amatais, rankų darbo pastatytais namais ar pagamintais daiktais. Tačiau tokius darbus galinčių atlikti meistrų trūksta, o mokyklų, rengiančių šiuos specialistus, taip pat nėra daug.
