49 straipsnių
Seimui paskelbus, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas nuo 1954 metų lapkričio 26 dienos, po Jono Žemaičio-Vytauto nužudymo, iki jo paties žūties 1957 metų lapkričio 29 dieną „buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas Lietuvos va...
Trečiadienį Vilniuje pirmą kartą organizuojamas dvi dienas truksiantis Lenkijos – Lietuvos ekonomikos forumas „Strateginė partnerystė“. Renginį organizuojančio Ježio Giedroico fondo teigimu, šia konferencija siekiama suaktyvinti Lietuvos ir Lenkijos verslo atstovų bendradarbiavimą, skatinti glaudesn...
Žurnalistė Indrė Makaraitytė iki šiol atsimena prieš 13 metų darytą interviu, kurio metu tuometis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius drebančiomis rankomis jai į rankinę pylė saldainius.
Valstybės šimtmečio proga Seimo valdyba nutarė apdovanoti du istorikus ir politologą.
Gedimino laiško, kuriame pirmą kartą paminimas Vilnius, originalas nėra išlikęs, o Latvijoje saugomas Rygos miesto tarybos tuo metu padarytas nuorašas, LRT RADIJUI sako istorikas profesorius Alvydas Nikžentaitis. Anot jo, būtent dėl šios priežasties Lietuva šio Gedimino laiško neturi.
Lietuvos – JAV asociacijos iniciatyva grupė visuomenės veikėjų, intelektualų, politikų ir žurnalistų pareiškė savo nesutikimą dėl Lietuvos balsavimo 2017 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Asamblėjoje.
Manyti, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, o 1940-aisiais buvo ne Lietuvos okupacija, bet savanoriškas prisijungimas prie SSRS, ir kad pokario partizanai buvo ne laisvės kovotojai, o banditai, leidžia viena labai populiari mąstymo prielaida. Filosofijoje ji vadinama reliatyvizmu, o liaudies „iš...
Atidžiai perskaičiau Vidmanto Valiušaičio straipsnį „Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa?“. Pasigedau jau a. a. garsaus, žinomo ir Lietuvoje, litvako, Izraelio istorijos profesoriaus Barry Rubino pozicijos.
Mielas Christoph, Kreipiuosi į Tave Taip, nes esame daug metų pažįstami, o vienu metu net artimai bendravome.
Šių metų gruodžio 5 dieną kaimyninė Lenkija minės 150-ąsias maršalo Juzefo Pilsudskio (Józef Klemens Piłsudski) gimimo metines. Lenkijoje jis – nacionalinis didvyris, Lietuvoje prilyginamas velniui ar bent jau Hitleriui su Stalinu.
Lietuvoje įsibėgėja nauja mokslo ir studijų reforma. Bus mažinamas Lietuvoje veikiančių universitetų skaičius, racionalizuojamas mokslo institutų tinklas. Oficialiai deklaruojama, jog visų šių reformų tikslas yra mokslo ir studijų kokybės pakėlimas.
Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.
Profesorius, habilituotas daktaras Alvydas Nikžentaitis sako, kad į visiško tarpusavio supratimo laikus Lietuva ir Lenkija veikiausiai niekada nebesugrįš, tačiau palikti dvišalius santykius tokioje kalno papėdėje, į kokią jie yra nusiritę šiandien, būtų mažiausiai neišmintinga.
Liepos 16 dieną Nidoje prasidės jubiliejinis XX tarptautinis Thomo Manno festivalis. Aštuoni koncertai, penkios parodos ir filmų peržiūros, trys susitikimai su žodžio programos prelegentais ir centro veiklą apibendrinanti diskusija – tokia bendroji T. Manno kultūros savaitės statistika.
Šių metų liepos 16-23 dienomis Nidoje vyks tradiciškai tūkstančius lankytojų į Kuršių nerijos kurortą suburiantis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Aštuoni koncertai, penkiios filmų peržiūros, keturios parodos, trys susitikimai su žodžio programos prelegentais ir viena diskusija – tokia jubilieji...
Gausų būrį dalyvių kasmet į Nidą sutraukiantis akademinės muzikos, meno prezentacijų, kino naktų seansų, susitikimų su intelektualais festivalis šiemet rengiamas dvidešimtąjį kartą ir startuos ypatingu laiku – liepos 16-ąją, praėjus lygiai 86 metams nuo dienos, kai Nobelio premijos laureatas Thomas ...
Trėmimai yra neteisė – ir vakar, ir šiandien . Šiuos žodžius perskaičiau žurnalo „Deutscher ostdienst (Nachrichtenmagazin des Bundes der Vetriebenen)“ 2015 m. ketvirtajame numeryje.
„Švęsdama liepos 6-tąją Lietuvos visuomenė ir valstybė grįžta prie logiškų savo šaknų“, - interviu teigia istorijos profesorius Alvydas Nikžentaitis. Pasak jo, šventė yra tarsi priemonė žadinti, budinti, kurti vienybės jausmą kaip priklausomybės tai bendruomenei patvirtinimą.
Skaitant VDU istoriko Alvydo Nikžentaičio teiginius, jog Lietuvoje per mažai mokoma apie šių laikų Lenkiją ir per mažai stengiamasi išgyvendinti per XX a. susiformavusį priešiškumą lenkų tautai, apninka abejonės. Jos dar labiau sustiprėja skaitant Andriaus Kubiliaus prisipažinimą meilėje Lenkijai ir...
Bendroje Rusijos ir Lietuvos istorikų komisijoje dirbantys mūsų šalies mokslininkai sustabdė bendradarbiavimą su kolegomis iš kaimynės valstybės.
