5 straipsnių
Senokai esu pastebėjęs, kad geriausios žvejybos išeina... netyčia. Kai neturi laiko ruoštis, nelabai žinai nei žvejybos vietos, į žūklę susiruoši pačiu kvailiausiu laiku, pasigriebi pirmus pasitaikiusius įrankius ir šiaip kažkaip viskas ne nuo to galo vyksta, bet panelė Fortūna tau kažkodėl pamerkia...
Sausis, vidurinysis žiemos mėnuo, jau pradeda įsibėgėti, o ledo ir sniego dar net orų spėjikai neskuba žadėti. Geriausiu atveju sausio gale. Bet gyvenimas tęsiasi toliau. Žvejai žvejoja, žuvys kimba ir poreikis išeiti į gamtą, palikus miesto šurmulį, niekur nedingo.
Visus metus laukiu to momento, kada dienos pasidaro trumpos, atvėsta ir subjūra orai, Nemunas išneša didžiąją dalį per vasarą sukerojusios savo vandens augalijos. Daugelis upės pakrantėje esančių žūklės vietų tada tampa vėl prieinamos, o naktimis iš upės vagos į pakrantės seklumas atplaukia sterkai ...
Smagu pasidžiaugti, jog nusimato gana šiltas, palyginus nevėjuotas ir saikingai lietingas savaitgalis. Sakyčiau, tai yra geriausia, ko galima tikėtis lapkričio viduryje, ruošiantis į žvejybą. Kad ir ką gaudytum lydekas, sterkus, ešerius, paskutiniuosius didžiųjų ežerų ar Kauno marių karšius ar kuoja...
Ilgasis vėlinių savaitgalis turbūt daugeliui susijęs su kapinėmis ir žvakutėmis. O gal ir brangiais prisiminimais, susibėgimais su giminėmis. Kur jau čia ta žvejyba... O dar tamsu, šalta, žvarbu. Nelabai net rankos kyla kalenti dantimis dabar kokioje valtelėje ar minti kilometrus vandens telkinių pa...
