Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, dabar ES šalyse antsvorio turi kas antras pilnametis gyventojas, kas trečias serga nutukimu, o tarp vaikų – kas penktas. Lietuva yra tarp penkių labiausiai Europoje nutukimu sergančių valstybių – čia serga apie 27 proc. gyventojų. Ekspertų teigimu, jei toliau keliausime tokiais ritmais, 2030 m. antsvorio turės ir nutukimu sirgs 70 proc. populiacijos.
Kasmet nusineša iki 40 mln. gyvybių
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pranešime žiniasklaidai sako, kad didžiausia problema yra visuomenėje vis dar gajus klaidingas manymas: „Turite labai gerai suprasti, kad nutukimas – ne kosmetinė problema. Nutukimas yra sunki lėtinė liga, kuri gali pakenkti įvairiems organams, sistemoms, galima likti net invalidu ir ženkliai sutrumpinti gyvenimą.“
Profesoriaus teigimu, nutukimas nereiškia tik būti „storu“. Reiškia, kad sergi.
„Antsvorio turinčiam žmogui gali atrodyti, kad jis sveikas, tačiau ilgainiui atsiranda ligos: infarktai, insultai, antro tipo diabetas. Padidėja rizika susirgti virškinamojo trakto, sąnarių, tulžies net onkologinėmis ligomis. Nutukimas yra viena iš lėtinių neinfekcinių ligų, kuri kasmet pasaulyje sukelia 36–40 mln. mirčių“, – sako J. Kalibatas.
Jis pabrėžia, kad nutukimas yra ir puikus antrus metus pasaulį plakančios pandemijos pagalbininkas: „Nutukusio žmogaus imuninės sistemos atsakas yra susilpnėjęs ir virusai lengviau įsiskverbia, todėl nutukimo pandemija prisideda prie koronaviruso pandemijos. Tą reikia žinoti ir suprasti. Žmonės turi pagaliau įsisąmoninti, kad nutukimas yra didžiulė problema, su kuria mes galime kovoti ir susitvarkyti“, – teigia J. Kalibatas.
Pagrindiniai priešai – netinkama mityba ir nejudrumas
Nutukimas dažniausiai nustatomas ir vertinamas apskaičiuojant kūno masės indeksą (KMI) pagal žmogaus ūgį ir svorį: daugiau nei 25 reiškia antsvorį, o jei indeksas yra 30 ir daugiau – tai jau nutukimas.
„Viskas priklauso nuo mūsų, – įsitikinęs J. Kalibatas. – Jei asmeniškai nesuprasime, kad turime radikaliai keisti gyvenimo būdą: daugiau judėti, valgyti daugiau daržovių, išsimiegoti ir mažiau nervintis, nutukimo pandemija tik blogės.“
Antsvorio turintiems ir nutukimu sergantiems žmonėms jis pataria pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys priežastį, padės sureguliuoti dietą, prireikus nusiųs pas specialistą: endokrinologą, gastroenterologą, dietologą, ar psichologą. Ir, svarbiausia, sveikai maitintis bei daugiau judėti.
Į pasveikimo kelionę – su gydytoju ir treneriu
Sveikatingumo klubo „Impuls“ sporto dalies vadovė, ilgametė trenerė Ieva Rackevičienė pabrėžia, kad antsvorio turintiems žmonėms fizinio aktyvumo kelią rekomenduojama pradėti pasikonsultavus su gydytoju ir su treneriu sporto klube.
„Antsvorio turintys žmonės dažnai turi lėtinių ligų rizikos veiksnių arba jau serga, o fizinis krūvis gali išprovokuoti sveikatos sutrikimus. Kad to galima būtų išvengti, treneris, įvairiais krūvio testais, įvertins fizinę būklę, laikyseną, pajėgumą, bendrą organizmo treniruotumo lygį. O gydytojo rekomendacijos, ypač jei jau nustatytos ligos, gali apriboti ar kiek pakoreguoti fizinio aktyvumo formą. Ir viena, ir kita konsultacija padės išvengti fizinio krūvio galimų komplikacijų – raumenų, sąnarių ar nugaros skausmų paūmėjimo, širdies ritmo sutrikimų, kraujospūdžio padidėjimo ir kitų“, – sako I. Rackevičienė.
Jos teigimu, manymas, jog viršsvorio turintys žmonės gėdijasi ateiti į sporto klubus, kuo toliau tuo labiau tampa mitu.
„Būtent sveikatingumo klube žmonės pradeda savo kelionę ir pasiekia rezultatų. Mes siūlome mažų grupių treniruotes (3–5 asmenų) su treneriu, kurios sudaromos pagal konkrečius žmonių tikslus. Nuolatinis palaikymas skatina nesustoti, o neretu atveju tokiose grupėse net atsiranda konkurencija, kas greičiau pasieks tikslo“, – pasakoja sporto dalies vadovė.
Kaip išvengti ligos?
Daugiau nei 10 metų patirtį turinti trenerė I. Rackevičienė pasidalina ir praktiniais patarimais, kaip išvengti antsvorio ir nutukimo:
Visų pirma mityba. Atraskime sau tinkamiausią variantą: valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis, ar bent du kartus per dieną, bet gerokai didesnėmis porcijomis. Pavalgius turime jaustis neapsunkę, darbingi ir pasikrovę energijos. Geras patarimas „valgyk tiek, kad po valgio dar jaustumeisi vos vos alkanas“.
Būkime fiziškai aktyvūs. Skirkime bent tris kartus per savaitę po 60 min. intensyvesnei fizinei veiklai. Visos judėjimo formos yra tinkamos.
Rinkimės įvairų fizinį krūvį: vaikščiojimą, bėgiojimą, plaukiojimą ar bet kokią kitą mėgstamą treniruotę, nepasinerkime į rutiną, nes organizmas adaptuojasi, todėl mes jam turime duoti vis naujų iššūkių.
Susiraskime bendraminčių, nusistatykime pamatuojamus ir realius tikslus, veikime lėtai, bet užtikrintai.
