Tačiau įvertinti, ar tai tik laikini negalavimai, ar rimtų ligų simptomai ir nustatyti diagnozę gali tik gydytojas gastroenterologas, apžiūrėjęs pacientą ir atlikęs išsamius virškinimo sistemos tyrimus.
Minėti požymiai būdingi daugeliui virškinimo sistemos ligų, taip gali pasireikšti gastritas, dispepsija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga, tulžies pūslės akmenligė, dirgliosios žarnos sindromas, įvairios kilmės hepatitai, skrandžio ir storosios žarnos polipai, šių organų vėžys.
Taip pat kasos ligos, lėtiniai kolitai, malabsorbcijos sindromas, Krono liga. Kuo ilgiau delsime, tuo didesnė rizika, kad šios ligos taps lėtinėmis, be to, nustačius jas pavėluotai gali prasidėti sunkios komplikacijos, galinčios sukelti pavojų gyvybei.
Sunerimti vertėtų ir įvertinus naujausius statistinius duomenis apie šalies gyventojų sveikatą, pateikiamus Higienos instituto. Jie rodo, kad pastaraisiais metais mirštamumas nuo virškinimo sistemos ligų Lietuvoje didėja. Vyrų, mirusių nuo jų skaičius, lyginant su 2019 m., 2020 m. išaugo net 15,3 proc. ir siekė 1,1 tūkst. 24,5 proc. jų sirgo kepenų ciroze ir fibroze, 17,8 proc. – alkoholine kepenų liga. Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – taip pat buvo virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių 994 moterų mirtį dažniausiai lėmė lėtinės kepenų ligos.
Tai susiję su nesveika mityba, kai naudojama pernelyg daug riebalų, ypač gyvulinės kilmės, perdirbtų ir apdorotų maisto produktų, kurių galiojimą prailgina įvairūs cheminiai priedai, sintetinės medžiagos, maisto pusgaminių, taip pat su pernelyg gausiu alkoholio vartojimu, rūkymu. Įtakos turi ir antsvoris, nutukimas, kuris vis dažniau nustatomas dar vaikystėje. Virškinimo sistemą išbalansuoja, jos veiklą sutrikdo ir nuolatos patiriamas stresas, įtampa, nerimas, greitas gyvenimo tempas, dėl kurio valgoma nereguliariai, nesilaikant režimo.
„Vieni pacientai rūpinasi savo sveikata ir atvyksta pasitikrinti net ir neturėdami didesnių nusiskundimų, kiti kreipiasi, kai jaučia simptomus, kurie trikdo kasdieninę veiklą, kelia nerimą. Kai kurie ilgą laiką jaučiasi blogai, tačiau tai ignoruoja, arba vengia konsultuotis dėl to, kad bijo. Jie dažnai patenka tiesiai į ligoninės priėmimo skyrių, kai liga užleista ir pasireiškia ūmiu kraujavimu, opos perforacija, žarnyno nepraeinamumu. Tuomet neretai žmonės išgirsta sunkios ligos diagnozę“, – įspėja Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė.
Pasak Akvilės Grikšienės, ypač svarbūs endoskopiniai tyrimai, kurie padeda gydytojui gastroenterologui ne tik nustatyti diagnozę, bet ir tiksliai įvertinti skrandžio ar žarnyno patologiją, gydymo efektyvumą.
Deja, daugelis jų vengia dažnai tik dėl nepagrįstų mitų ir dėl to net jausdami simptomus ilgą laiką delsia kreiptis į specialistus. Gastroskopija ir kolonoskopija dažniausiai skiriamos nustačius ar įtariant stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos erozijas ar opas, gastritą, storosios žarnos polipus, divertikulus ar uždegimines žarnų ligas bei onkologinius susirgimus.
Jaunesniems pacientams gastroskopija rekomenduojama, jei taikomas gydymas neefektyvus arba atsiradus pavojingų simptomų – sutrikus rijimui, prasidėjus kraujavimui, be priežasties krentant svoriui.
Taip pat tiems, kurių artimi giminaičiai, šeimos nariai sirgo onkologinėmis skrandžio ir žarnyno ligomis. Prireikus atliekama biopsija – audinių dalis paimama tyrimui, padaromas H.pylori bakterijos testas. Ši bakterija gali sąlygoti gastrito, opaligės bei vėžio išsivystymą, todėl nustačius, kad pacientas ja užsikrėtęs, skiriamas specialus gydymas.
Kolonoskopiją profilaktiškai rekomenduojama atlikti visiems vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims, nustačius teigiamą slapto kraujavimo išmatose testą. Šis tyrimas reikalingas ir tais atvejais, kai ieškoma pilvo skausmų, viduriavimo, kraujavimo iš virškinamojo trakto priežasčių, stebėjimui ir sekimui sergant onkologinėmis ligomis. Jo metu taip pat gali būti atliekamos kai kurios gydomosios procedūros, pavyzdžiui, šalinami polipai, procedūros privalumus vardija gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė.
