Simptomų guglinimas bei diagnozių savarankiškas nustatymas yra paplitęs visame pasaulyje ir labai padidina gydymosi kaštus. Taip, ne supaprastina, pagreitina ir palengvina, bet apsunkina ir kainuoja brangiau nei neguglinus. Nes gydytojams reikia ne tik pagrįsti esamos ligos diagnozę, bet ir paneigti internete surastas bei nuraminti pacientą (arba atvirkščiai, paskatinti nerimą ir atlikti daugiau tyrimų).
Anksčiau buvo aktualus toks anekdotas: „Gerbiami pacientai, prašome nesidalinti savo simptomais su kitais laukiančiais eilėje – tai labai apsunkina diagnostiką“. Dabar jau ir laukti eilėje nebereikia – gali ir namuose „pasiruošti“. Kodėl tai yra blogai ir kokie pavojai gresia?
Pirmiausia, informacijos patikimumas: dažnai svetainės, net ir orientuotos į sveikatinimą ar švietimą, yra komercinio pobūdžio svetainės, kurios suinteresuotos reklama. Todėl, kuo daugiau nerimo, tuo daugiau paspaudimų į nuorodas ir daugiau reklamos, atitinkamai – daugiau nerimo. Šiandien rašyti interneto platybėse gali bet kas (straipsnio autorius to įrodymas) ir rašyti reikia ne teisingai, o įdomiai – kitaip neskaitys. Ir toli gražu ne visi rašiniai yra cenzūruojami.
Geras, patikimas šaltinis turi nuorodas į pirminį šaltinį, dažnai būna remiamas valstybinių organizacijų arba universitetų, informacija yra nuolat atnaujinama ir paremta moksliniai įrodymais. Naršyti tokiuose tinklapiuose nėra taip įdomu, kaip komerciniuose, nes yra daugiau „plikos“ informacijos.
Dar viena problema – per trumpas, arba per ilgas simptomų ieškojimas. Prieš kelias savaites teko matyti straipsnio antraštę: „Per gausus vitamino D vartojimas pakenkia inkstams“. Kiek būsimų pacientų paskaitė, kad, pasak straipsnio, reikia vartoti virš 4-8 tūkstančių vitamino D vienetų per parą ir ilgą laiką, kad inkstai būtų pažeisti? O kiek iš jų sunerimo, kad reikėtų išsitirti, ar ne per daug jiems to vitamino? O kiek nubėgs pas gydytojus tirtis? O ar kas nors paguglino, kad sveikiems Lietuvos gyventojams nereikia tirti vitamino D koncentracijos, o tiesiog vartoti 400-800 vienetų per parą (10 kartų mažiau, nei galima toksinė dozė)?
Po vieno simptomo seka kitas, giminingas, po vienos diagnozė kita, dar baisesnė ir mes turime nocebo efektą – priešingą nei placebui: bijome, kad pasijusime blogiau, ir pasijaučiame. Ir kiekvienai diagnozei norėsime atlikti tyrimą kad ji būtų paneigta (ar patvirtinta). Baigsime ieškoti simptomų per greitai – galime apsistoti tik ties „reklaminėmis“ ir labiausiai ieškomomis temomis, naršysime per ilgai – susirinksime visą simptomų puokštę vietoje vieno nusiskundimo.
Kiberchondrija – nauja diagnozė – liguistas ir perdėtas simptomų ieškojimas internete, kai vietoje gydytojų sveikatos klausimais kreipiamasi į internetą. Kadangi interneto straipsniai aprėpia viską nuo mažiausių iki sunkiausių sveikatos problemų, šiems žmonėms lengva hiperbolizuoti savo simptomus ir įtikinti save, kad jų padėtis yra daug blogesnė nei yra iš tikrųjų. Bet tai – kraštutinumas.
Kažkada, pasakodamas savo rezidentams apie simptomų guglinimą, pasiūliau patiems pabandyti, kaip greitai nuo galvos skausmo simptomo jie nukeliaus iki brangių tyrimų, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso. Užteko 2-3 nuorodų. Keli pelytės mygtuko paspaudimai, ir tampa aišku, kad esant galvos skausmui tiesiog būtina atlikti galvos MRT. Bet realybėje yra visiškai kitaip – tik nedidelei daliai pacientų su galvos skausmais magnetinio rezonanso tyrimas gali būti informatyvus.
Galiausiai, tam, kad būtų galima suprasti visas „-ozes“ ir „-itus“ medicinoje, kad matyti ryšį tarp jų, kad būtų galima parinkti tinkamus tyrimus ir gydymą toms „-ozėms“ , reikia turėti bazinį medicininį išsilavinimą. Juk jeigu būtų taip paprasta, vietoje brangaus gydytojų paruošimo seniausiai klinikose stovėtų kompiuteriai su programomis ligoms diagnozuoti ir gydymui paskirti.
Labai paprastas pavyzdys: silpnumas, prakaitavimas, dėmesio stoka, nuovargis – simptomai, kurie tinka beveik visoms būklėms ir ligoms, nuo peršalimo ir skydliaukės sutrikimų, iki onkologijos ir išsėtinės sklerozės, nors dažniausia priežastis – pervargimas arba banali geležies stoka.
Negi visai nieko nenaršyti ir neieškoti internete? Prašom, ieškokite į sveikatą, bet būtent į sveikatą, o ne į ligos pusę. Bet jei simptomų paieškos užtrunka 1-3 valandas per dieną, jei lygiagrečiai nustatėte sau kelias galimas ligas, jei po simptomų paieškų internete jūsų baimė ir nerimas didėja, jei vis pasitikrinate naujus simptomus kelis kartus per dieną ir, galiausiai, gydytojai sako, kad jūs visiškai sveikas (arba sveika) – tai laikas sunerimti dėl savo sveikatos. Bet ne dėl gydytojų nenustatytų ligų, o dėl naujos ligos – kiberchondrija.
Bet nepamirškite, kad straipsnyje nėra nei vienos nuorodos į patikimą pirminį šaltinį, o ir publikuojamas jis toli gražu ne „Google Mokslinčiaus“ cituojamame tinklapyje.
Kokie patarimai skaitytojams? Tol, kol gydytojas jūsų neįtikins ir jūs nepasitikėsite jo sprendimu – ramybės dėl savo sveikatos nebus. Ir joks naršymas internete neužtikrins tos ramybės. Bet ką daryti, jei pasitikėjimas brangiais tyrimai yra didesnis, nei gydytoju? Gal reikia keisti gydytoją? O gal požiūrį. Bet apie tai kitą kartą.
Geros Jums sveikatos, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
