Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad vaikai, reguliariai sapnuojantys košmariškus sapnus, net 76 proc. labiau rizikuoja sulaukę penkiasdešimties susidurti su kognityviniais sutrikimais (lyginant su vaikais, kurių blogi sapnai nekankina).

Dar labiau stebina tai, kad vaikai, kurie dažnai sapnuoja blogus sapnus, sulaukę penkiasdešimties net septynis kartus labiau rizikuoja susirgti ir Parkinsono liga.

Birmingamo universiteto klinikinis neurologas Abidemi Otaiku tokias išvadas padarė išanalizavęs 1958 metų „British Birth Cohort Study“ duomenis. Šioje duomenų bazėje – visų konkrečią 1958 metų kovo savaitę gimusių Jungtinės Karalystės gyventojų duomenys.

1965 ir 1969 metais, kai tyrimo dalyviams buvo atitinkamai septyneri ir vienuolika metų, jų tėvai atsakė į klausimus apie vaikų košmarus. Tada A. Otaiku gautus duomenis palygino su duomenimis, surinktais, kai tirtai kartai buvo penkiasdešimt: konkrečiai mokslininką domino kognityviniai sutrikimai ir Parkinsono liga. Iš viso į tyrimą buvo įtraukta beveik 7 tūkst. žmonių.

Būtina pabrėžti, kad tyrimo metu nebuvo ieškoma priežastinių vaikystės košmarų ir kognityvinių problemų tolesniame gyvenime ryšių. Kitaip tariant, būtent tai gali būti naujas veiksnys, paaiškinantis, kodėl kai kuriems vaikams pasireiškia kognityviniai sutrikimai, ir koks jų ryšys su košmariškais sapnais. Be to, egzistuoja ir nenuginčijamų įrodymų, kad šis keistas ryšys glūdi žymiai giliau, nei manyta iki tol.

2022 metais A. Otaiku paskelbė dar vieną tyrimą, kurio išvadose teigiama, kad vyresnio amžiaus suaugę žmonės, dažnai sapnuojantys blogus sapnus, labiau rizikuoja susirgti Parkinsono liga. Maža to, pasirodo, košmariški sapnai siejami su genu PTPRJ, kuris taip pat minimas didesnės rizikos vyresniame amžiuje susirgti Alzheimerio liga kontekste.

A. Otaiku daro išvadą, kad blogi sapnai gali būti priežastinis rizikos veiksnys kognityvinių sutrikimų ir Parkinsono ligos atsiradimui.

Mokslininkas paaiškina: blogi sapnai sutrikdo miegą, o dėl to smegenyse pradeda kauptis baltymai, siejami su kognityvinių funkcijų silpimu. Alternatyviai siūloma, kad reguliariai sapnuojami košmarai gyvenimo pradžioje gali turėti įtakos smegenų vystymuisi ir jų gebėjimui ateityje pasipriešini demencijai ir Parkinsono ligai.

Tokie paaiškinimai kol kas mokslinio pagrindo neturi, bet jeigu ateityje tyrimais pavyks juos pagrįsti, tuomet bus verta ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią košmarams ir atitinkamai – kognityvinių funkcijų silpimui.

„Įdomu tai, kad jeigu bent viena iš šių priežastinių hipotezių būtų patvirtinta, tai reikštų, kad košmariškų sapnų gydymas vaikystėje gali būti viena veiksmingiausių pirminių demencijos ir Parkinsono ligos prevencijos strategijų“, – konstatuojama mokslinio tyrimo išvadose, kurias publikuoja „Lancet“ leidinys „eClinicalMedicine“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją