aA
Lietuvą užklumpa neįtikėtinai dideli karščiai – temperatūra sieks net apie 30 laipsnių, o vietose ir daugiau. Tokia oro temperatūra tampa pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Visgi, laikantis gydytojų ir specialistų patarimų bei žinant rizikas, grėsmės išvengti tikrai galima.
Užklupus karščiui – specialistų patarimai, galintys išgelbėti net gyvybę: privaloma žinoti kiekvienam
© DELFI / Orestas Gurevičius

Surinkome svarbiausias rekomendacijas, kurios gali padėti ištverti į Lietuvą atslinkusią karščio bangą.

Ypač jautrios kelios grupės

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis, ypač endokrininėmis, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos. Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos, tai yra deguonies bado.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ilona Burkauskienė perspėjo, kad vidurdienį lauke būti itin pavojinga.

Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 iki 17 valandos, tad, jei įmanoma, tuo metu reikėtų vengti būti karštyje. Jei namuose nėra kondicionierių ir patalpos labai prikaista, rekomenduojama nuvykti į prekybos centrus, bibliotekas ir bent keletą valandų atsivėsinti, išvažiuoti į gamtą, pagulėti po medžiais. Jei žmogus negali išeiti iš namų, reikėtų dažniau išeiti į vėsią vonią, dušą, visais įmanomais būdais stengti atvėsinti kūną.

Žaliųjų ežerų paplūdimys
Žaliųjų ežerų paplūdimys
© DELFI / Orestas Gurevičius

Sunerimti reikėtų tada, jei žmogus pradeda jausti silpnumą, nuovargį, didžiulį prakaitavimą, taip pat lūpų džiuvimą. Tai pirmieji signalai, kad reikia eiti į pavėsį, atsigulti, gerti daugiau vandens, o kai žmogui pagerėja reikėtų nueiti į vėsią patalpą ar grįžti namo.

„Pavojingiausias yra šilumos smūgis. Žmogui temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių, parausti, oda gali būti karšta, sausa, kankinti galvos skausmas, sutrikti orientacija, prasidėti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, žmogus gali prarasti sąmonę. Tokiu atveju reikia kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą. Jei žmogus sąmoningas, reikia jį nuvesti į pavėsį, apkloti sudrėkintu rankšluosčiu ar marškiniais. Jei žmogui negerėja, reikia vežti į gydymo įstaigą“, – sakė I. Burkauskienė.

Kai žmogus praranda sąmonę, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą, nunešti į pavėsį ir paguldyti ant šono.

„Gali būti, kad žmogui pasidaro silpna, bet jis nenualpsta, tokiu atveju taip pat reikia nuvesti į pavėsį ir padėti. Jei per kelias minutes jis atsigauna, greitosios kviesti nereikia“, – kalbėjo specialistė.

Žaliųjų ežerų paplūdimys
Žaliųjų ežerų paplūdimys
© DELFI / Orestas Gurevičius

Kardiologas įvardijo 3 dažniausias klaidas per karščius

Nuo 2015 m. Lietuvos Higienos institutas fiksavo, kad užklupusiomis kaitros dienomis stebimas išaugęs gyventojų kreipimasis pas gydytojus bei padidėję mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Duomenys rodo, kad dažniausios priežastys dėl kurių kreipiamasi į gydytojus yra padidintas arterinis kraujospūdis, ištikęs miokardo infarktas, įvairūs ritmo sutrikimai. Kiti karštumui jautrūs susirgimai, kaip anksčiau „Delfi“ sakė gydytojas kardiologas, profesorius Raimondas Kubilius, yra kvėpavimo sistemos ligos, psichikos sutrikimai, dėl kurių tomis dienomis stebimas padidėjęs apsilankymas pas gydytojus.

Kardiologas sako, kad žmonės, užklupus karščio bangai, neretai daro tris klaidas, kurios gali mums skaudžiai kainuoti. Pirma klaida – vėsintis lediniu vandeniu duše, mat staigus kūno atvėsinimas gali sukelti terminį šoką.

Antra klaida – maudynės nežinomose vietose. Pasirenkant vandens telkinį reikia būti itin atsargiems ir ne tik dėl galimų traumų ar skendimo pavojaus, bet ir dėl galimo bakterinio vandens užterštumo. Po nesaugių maudynių gresia infekcijos ir nemalonūs simptomai.

Trečia klaida – nemiegokite greta ventiliatoriaus, ypač naktį, arba laikykime jį tinkamu atstumu. Prof. R. Kubiliaus teigimu, pučiamas labai sausas ar šaltas oras yra tiesioginis pavojus viršutinių kvėpavimo takų uždegimams. Jei įmanoma, patalpas prieš miegą reikėtų gerai išvėdinti.

Užklupus karščiui – specialistų patarimai, galintys išgelbėti net gyvybę: privaloma žinoti kiekvienam
© M. Milinio nuotr.

Visą tekstą ir daugiau prof. R. Kubiliaus patarimų galite rasti čia.

Pavojus kyla ir smegenims, ir širdžiai

Itin klastingai karščio smūgiai veikia ir galvos smegenis. Kaip anksčiau sakė gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas, kaitros metu patiriamas galvos apsunkimas, dėmesio sutrikimai, sumažėjęs darbingumas yra ne šiaip emocinė reakcija į klimatines sąlygas, o nepakankamai krauju aprūpinamų smegenų siunčiami pavojaus signalai.

Jei simptomai nepraeina ir dar pasipildo regėjimo, kalbėsenos sutrikimais, galūnių tirpimu, tuomet laukti nevalia – būtinas gydytojų įsikišimas.

Kraujagyslių tonuso sutrikimus smegenyse dar labiau komplikuoja vasarai būdinga organizmo dehidratacija.

„Kaitroje mūsų organizmas sparčiai netenka skysčių, o tai lemia vadinamąjį kraujo sutirštėjimą: padidėja kraujo klampumas, sumažėja jo sudėtinių dalių plastiškumas. Pavyzdžiui, netekę plastiškumo eritrocitai sunkiai prasiskverbia į smulkiausius smegenų kapiliarus, kimba tarpusavyje, trukdo pratekėti deguonį pernešančioms hemoglobino dalelėms, didina trombų susidarymo ir insulto riziką“, – paaiškina neurologas.

Sutirštėjusio kraujo keliamas pavojus yra klastingesnis, nes vėliau pajuntamas ir rečiau diagnozuojamas, palyginus su kraujagyslių tonuso sutrikimais. Per karščius dehidrataciją gali patirti bet kas.

Užklupus karščiui – specialistų patarimai, galintys išgelbėti net gyvybę: privaloma žinoti kiekvienam
© M. Milinio nuotr.

Visą tekstą ir daugiau dr. J. Fišo patarimų galite rasti čia.

Tuo metu gydytojas kardiologas, profesorius Pranas Šerpytis patarė sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis nepamiršti gerti skirtų vaistų bei užtikrinti pakankamą elektrolitų kiekį organizme.

„Tikrai nerekomenduočiau visiškai nebegerti vaistų. Galbūt yra tokių atvejų, bet tai atskiros būsenos, kai galima jų atsisakyti. Tiesa, kad gali reikėti sumažinti vaistų dozę. Bet nenutraukti vartojimo. Tai dažnai daroma klaida. Skatinčiau visada pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą ryte, vakare.

Esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų – magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis“, – anksčiau „Delfi“ laidoje kalbėjo profesorius.

Karštą dieną visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:

- Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.). Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

- Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

- Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuri turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

- Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoje galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

- Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

- Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

Užklupus karščiui – specialistų patarimai, galintys išgelbėti net gyvybę: privaloma žinoti kiekvienam
© DELFI / Orestas Gurevičius

- Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

- Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

- Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

- Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

- Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

- Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

- Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

- Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

- Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

- Skubiai kreiptis medicinos pagalbos: esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams); kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai; radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

SUSIRGIMAS APIBŪDINIMAS SIMPTOMAI PIRMOJI PAGALBA / VEIKSMAI
Ankstyvas karščio sukeltas šokas Pasireiškia, kai žmogaus kūnas yra ilgai veikiamas aukštos aplinkos temperatūros ir drėgmės, tiesioginių saulės spindulių bei trūksta poilsio ir skysčių. • Nuovargis / silpnumas
• Galvos skausmas
• Sumišimas / nerimas
• Normali kūno temperatūra
• Prakaitavimas (dažnai gausus)
• Kraujavimas iš nosies
• Išsausėjusios lūpos, liežuvis
• Šleikštulys / pykinimas
• Bėrimas
• Prireikus stebėti ir padėti nukentėjusiajam.
• Padėti nusigauti į vėsesnę vietą šešėlyje.
• Nuraminti, leisti atsisėsti ar atsigulti.
• Skatinti gerti daug vandens.
• Padėti nusivilkti viršutinius drabužius.
• Dėti šaltus kompresus.
Karščio sukelti raumenų spazmai Pasireiškia per/po sunkios fizinės mankštos ar sunkaus darbo saulės atokaitoje.
Sukelia ūmius, skausmingus ir nevalingus raumenų susitraukimus, paprastai rankų, kojų ar pilvo dalyje.
Raumenų spazmai taip pat gali pasireikšti kartu su šiais simptomais:
• Troškuliu
• Dehidratacija
• Nuovargiu
• Prakaitavimu
• Skubiai nutraukti visą veiklą ir ramiai pasėdėti vėsioje vietoje.
• Gerti daug skysčių.
• Nedalyvauti jokioje aktyvioje veikloje bent kelias valandas po to, kai atslūgs raumenų spazmai.
• Raumenų spazmus gali padėti numalšintimasažas.
• Jeigu raumenų spazmai tęsiasi ilgiau, kreiptis į gydymo įstaigą.
Karščio sukeltas apalpimas Pasireiškia esant fiziniam krūviui aukštoje aplinkos temperatūroje, ypač kai kūnas nėra prie to prisitaikęs. • Galvos svaigulys
• Sąmonės netekimas
• Blyški, prakaituota oda
• Žemas pulsas
• Nukentėjusįjį būtina paguldyti vėsioje vietoje.
• Mažais gurkšneliais gerti vandenį (staigiai išgertas didesnis vandens kiekis gali sukelti vėmimą).
• Jei simptomai nepraeina arba pakyla kraujo spaudimas, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Perkaitimas Atsiranda po kelių dienų ir paprastai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, turintiesiems padidėjusį kraujospūdį ar sunkiai dirbantiems / sportuojantiems karštoje aplinkoje. • Gausus prakaitavimas
• Išblyškusi oda
• Greitas nuovargis
• Normali ar šiek tiek aukštesnė kūno temperatūra
• Silpnas pulsas
• Pykinimas/viduriavimas
• Šaltkrėtis, vėsi/drėgna oda
• Jeigu įmanoma, iškart dėti vėsinančius kompresus ar pagulėti vėsiame vandenyje.
• Būti vėsioje, vėdinamoje aplinkoje be tiesioginių saulės spindulių.
• Atlaisvinti drabužius, ilsėtis.
• Gurkšnoti vandenį mažais gurkšneliais.
• Jei simptomai nepraeina ilgesnį laiką, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Šilumos (saulės) smūgis Pavojingas gyvybei, būtina skubiai diagnozuoti ir gydyti. Atsiranda dėl ilgalaikio šilumos poveikio fizinio aktyvumo metu, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Simptomai panašūs į perkaitimo, tik dar papildomai gali būti:
• Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki >40OC)
• Staiga pasikeitusi psichinė būklė
• Nuotaikos svyravimai
• Stiprus galvos skausmas
• Dezorientacija
• Sąmonės netekimas
• Negilus kvėpavimas
• Padažnėjęs pulsas (bet gali būti ir sulėtėjęs)
• Karšta ir sausa arba drėgna oda
• Nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą tel. 112.
• Laukiant greitosios medicinos pagalbos nukentėjusįjį patraukti į pavėsį.
• Vėsinti šaltu vandeniu, vėduokle, šaltais kompresais ir kt.
Prireikus atlikti dirbtinį kvėpavimą.
www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.5385

Grybų patiekalai tinka ne visiems: specialistė išvardijo, kam jų geriau nevalgyti (1)

Gydytojai toksikologai sako, kad prasidedantis grybų sezonas yra tas metas, kai sulaukia daugiau į...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Gydytoja patarė, ko ieškoti kremų nuo saulės sudėtyje: kai kurių medžiagų verčiau privengti

Šiemet, rodos, kaip niekad anksčiau kilo susidomėjimas SPF kremais veidui. Socialiniuose...

Lietuvos olimpiečiams pasiruošti padedantis kineziterapeutas papasakojo apie savo darbo užkulisius

Nors pastarieji metai buvo ypatingai sunkūs dėl gyvenimą sukausčiusios pandemijos, šiomis...

Sugriežtinus raminamųjų išrašymo tvarką, vaistinėse padaugėjo sukčiavimo atvejų: patarė, kaip nusiraminti natūraliai (12)

Jau mėnuo kaip yra sugriežtintos receptų išrašymo sąlygos benzodiazepinų grupės vaistams,...

Gydytojas pasidalijo iliustracija, kaip skiepai apsaugo nuo COVID-19: viliasi išsklaidyti abejones (281)

Apie pusė Lietuvos gyventojų vis dar nėra pilnai paskiepyti nuo koronaviruso , nes abejoja...

Top naujienos

Karantino kriterijai turėtų keistis: daktaras Strioga pasakė, kada grėstų griežčiausi ribojimai (16)

Artėjantis ruduo kelia vis daugiau klausimų dėl karantino : ar jis vėl bus ir, jeigu bus, tai...

Aistė Žebrauskienė; Delfi TV laida „Delfi tema“ | D+

Nuomos rinkoje bus karšta: prognozuoja, kada įvyks didžiausias šuolis

Ši vasara nekilnojamojo turto (NT) nuomos rinkoje – karšta, nes augant būsto pirkimo kainoms,...

Atsargos pulkininkas: vien siena Lietuvos neapsaugos, metas aktyvuoti NATO straipsnį skaičiai gali augti iki dešimčių tūkstančių (305)

Lietuva nepakankamai rimtai žiūri į migrantų krizę, sako atsargos pulkininkas Vaidotas...

Ataskaitą pateikę Europos mokslininkai rėžė negailestingą išvadą: ruoškitės, kataklizmai jau neišvengiami (130)

Praėjęs mėnuo buvo trečias šilčiausias liepos mėnesis Europoje per stebėjimų istoriją. Ir...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Sovietų Sąjungoje, pasirodo, irgi buvo galima gyventi

Šalyje, kur milijonai žmonių buvo represuoti ir sėdėjo, įkalinimo įstaigos niekada nebuvo...

Pirmą kartą nacionalinės nesėkmės kartėlį pajutęs Dončičius įniršį išliejo vienu gūsiu (54)

Iki ketvirtadienio Luka Dončičius dar nebuvo pralaimėjęs nė vienerių rungtynių su savo...

Pensininkai ir jų artimieji įpykę, nerimsta skambučiai: tegul jie atsipeikėja, jeigu nenori didelių nemalonumų (1364)

Prastėjant sergamumo koronavirusu situacijai daugelį veiklų planuojama susieti su Galimybių paso...

Transliacija / Faktai ir nuomonės. Kaip nelegalūs migrantai pakeitė pasienio savivaldybių gyvenimą? (1)

Laidoje dalyvauja: Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius Varėnos rajono meras Algis...

Lenkijoje prie sienos su Baltarusija sulaikyta 62 migrantų grupė (59)

Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai sulaikė 62 asmenis, neteisėtai kirtusius sieną su Baltarusija,...

Karolina Meschino sulaukė ypatingo italų spaudos dėmesio: vadina garsiausia influencere Baltijos šalyse (13)

Karolina Meschino – pati populiariausia influencerė Baltijos šalyse , skelbia „Il...