Ankstyvose storosios žarnos vėžio stadijose, kaip ir daugumos kitų onkologinių ligų, simptomų beveik nebūna, todėl ligą atrasti labai sunku. Būtent dėl šios priežasties, pasak A. Dulsko, svarbu dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencijos programoje. Jau atsiradus simptomams, ilgai delsti negalima.
„Turėjau šiandien pacientę, kuri dėl tuštinimosi skundėsi jau kelis mėnesius, bet galvojo, kad jai hemorojus, todėl viskas praeis“, – apie pacientę, sergančią storosios žarnos vėžiu, pasakojo dr. A. Dulskas.
Pasak gydytojo, ypač vyresniame amžiuje nereikia galvoti, kad dėl visų tuštinimosi problemų ir panašių simptomų yra kaltas būtent hemorojus. Tiesa, jauni žmonės dažniau serga hemorojumi nei storosios žarnos vėžiu, tačiau net ir jauniems žmonėms pasitaiko šios onkologinės ligos atvejų.
Kaip pasakojo dr. A. Dulskas, jauni žmonės dažnai suklaidinami minties, kad storosios žarnos vėžys jiems negresia, todėl net metus ar dvejus yra gydomi nuo hemorojaus, kai tuo metu organizme vėžys įgauna jau pažengusias stadijas.
Storosios žarnos vėžys pažengusiose stadijose gali pasireikšti kraujavimais, tuštinimosi pakitimais, užtrunkančiais 3–4 savaites, pilvo pūtimu, nepaaiškinamu svorio kritimu.
„Visada gali būti ir hemorojus, ir navikas tuo pat metu. Jaunesniems pacientams, pajutusiems hemorojaus simptomus, rekomenduoju mėnesį užsiimti hemorojaus gydymu, bet jei simptomai kartojasi ir išlieka, tada reikėtų kolonoskopijos, ištyrimo dėl vėžio“, – pasakojo gydytojas.
Dar vienas vėžio gydymo būdas
Penktadienį Nacionaliniame vėžio institute surengtoje tarptautinėje konferencijoje garsūs gydytojai iš įvairių pasaulio šalių kalbėjo apie naujausius atradimus tiesiosios ir storosios žarnos vėžio srityje.
Pasak gydytojo dr. A. Dulsko, pastaruoju metu daugėja darbo gydytojams chemoterapeutams ir gyvenimo kokybėms specialistams, tuo metu chirurgams mažėja – taip yra dėl to, kad atsiranda naujos terapijos, kai operacijų nebereikia, o pacientui išsaugoma tiesioji žarna.
Nors tiesiosios žarnos vėžio operacija prailgina paciento gyvenimą, tačiau taip pat palieka ir komplikacijas. Vienas iš dažniausių skundų po šios operacijos yra dažnas tuštinimasis, todėl pacientai ilgam iškrenta iš socialinio gyvenimo. Nauja imunoterapija gali padėti apsisaugoti nuo gyvenimo kokybės suprastėjimo, nes kai kuriems po jos nebereikia operacijos.
Gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pasakojo, kad imunoterapija padarė didelį perversmą melanomos, plaučių, inkstų vėžio gydyme. Dabar nustatyta, kad šį gydymą galima taikyti ir tam tikros rūšies tiesiosios žarnos navikų atveju. Tyrimai parodė, kad imunoterapija šiems pacientams jau tampa gydymo standartu ir padeda išvengti operacijos.
„Metastazavusio vėžio atveju, esant mikrosatelitų nestabiliems navikams, imunoterapija kai kuriose šalyse jau yra standartinis gydymas. Tačiau Lietuvoje imunoterapija tokiems pacientams nekompensuojama“, – sakė E. Baltruškevičienė.
Gydytoja tikisi, kad artimiausiu metu imunoterapija bus pradėta taikyti Vakarų šalyse, o Lietuva nebus nuo to atsilikusi.
„Valstybinė ligonių kasa šiuo metu svarsto dėl imunoterapijos kompensavimo, bet inovatyvių vaistų kompensavimas šiuo metu yra labai sudėtingoje situacijoje, Lietuvoje vėluoja, palyginus su kitomis Europos šalimis. Labai tikiuosi, kad kitais metais jau bus pokyčių. Iš tiesų, negalime užtikrinti viso gydymo, kuris yra įrodytas ir rekomenduojamas Europos Sąjungos gairėse. Lietuva yra viena paskutiniųjų šalių Europoje pagal inovatyvių vaistų prieinamumą. Yra sričių, kur tikrai atitinkame standartus, bet ne visur. Dėl to visada skatiname pacientus prisijungti į klinikinius tyrimus“, – penktadienį sakė gydytoja.
