aA
Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymėjimą, „Sodra“ jus gali patikrinti, ką tuo metu veikiate. Neva, jei nedarbingumo metu užfiksuojama, kad, pavyzdžiui, ne lovoje gulėjote, o apsipirkinėjote prekybos centre, išmokos už ligą galite negauti.
© DELFI / Andrius Ufartas

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis sako, kad tai nėra tiesa.

„Ne, mes nei bankų išrašų, nei čekių, nei, ar žmogus namuose, ar pas tėvus, ar bibliotekoje, netikriname, tai net techniškai neįmanoma“, – komentavo „Sodros“ atstovas.

S. Jarmalis sako, kad žmonės tikrinami nebent tada, kai „Sodra“ apie juos gauna pranešimą, jog galimai nesilaikoma taisyklių, arba, kai speciali sistema užfiksuoja, kad nedarbingumo pažymos gali būti išduodamos neteisėtai.

„Sodra" tikrina atvejus, kurie gali būti sisteminiai piknaudžiavimai, jie vertinami pagal tam tikrus slaptus kriterijus. Jei atvejai pasirodo rizikingi, tie žmonės kviečiami pasitikrinti sveikatos.

Žmogus pakviečiamas pas gydytoją pasitikrini sveikatos, kad būtų galima įsitikinti, ar jis tikrai serga. Didžioji dalis, apie 85 proc., įtartinų atvejų pasitvirtina.

Nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo įvardijamas kaip pažeidžiantis taisykles, jei jis:

  • gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį;
  • nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
  • neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
  • atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
  • dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo);
  • vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
  • elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.


Jei darbdavys, gydytojas ar koks kitas asmuo informuoja, kad asmuo, turintis nedarbingumo pažymėjimą, nesilaiko šių taisyklių, „Sodra“ tikrina atvejį ir, jei abejonės pasitvirtina, sustabdomas išmokų mokėjimas. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, tačiau pasitaiko ir taip, kad asmuo turi grąžinti neteisėtai gautas išmokas „Sodrai“.

Už oficialų egzaminą – įmokų grąžinimas

DELFI pasiekė atvejis skaitytojo, kai šis turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos, tačiau tuo metu universitetas oficialiame tvarkaraštyje pažymėjo egzaminą, kuriame turėjo dalyvauti ir į redakciją kreipęsis žmogus. Nors iš tikrųjų, pasakoja skaitytojas, atsiskaitymas už egzaminą vyko anksčiau ir žmogus nedarbingumo pažymos elgesio taisyklių laikėsi. Visgi žmogus neįrodinėjo, kad buvo kitaip, ir grąžino „Sodrai“ gautas įmokas.

Kalbant apie konkretų atvejį – „Sodra“ bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, tarp jų ir su aukštosiomis mokyklomis ir gali gauti informaciją apie žmogaus egzaminus, kurie buvo jų laikino nedarbingumo metu. Lankyti mokslų laikino nedarbingumo metu negalima, todėl egzaminas galėjo būti priežastis nutraukti ligos išmokos mokėjimą.

Kita vertus, jeigu egzaminas iš tiesų nevyko (buvo atsiskaitinėjama anksčiau) žmogus tiesiog turėtų apie tai pranešti „Sodrai“. Toliau jau „Sodra“ užklaus aukštosios mokyklos (nes su aukštosiomis mokyklomis bendradarbiaujame) ir jeigu pasitvirtins faktas, kad iš tiesų tą dieną egzaminas nevyko, ligos išmoka bus išmokėta, komentavo S. Jarmalis.

Visgi, „Sodros" atstovas sako, kad pasitaiko atvejų, kai už neteisėtai išduotą nedarbingumo pažymėjimą atsako ne tik asmuo, bet ir gydymo įstaiga, kurioje dokumentas buvo išduotas.

Pavyzdžiui, jei gydytojas nedarbingumo pažymėjimą pacientui pratęsia tada, kai jis yra užsienyje ir tai yra įrodoma, vadinasi, gydytojas paciento net nematė ir nedarbingumo pažymėjimą pratęsė neteisėtai.

Kai užfiksuojamas panašus atvejis, „Sodra“ kreipiasi į gydymo įstaigą ir, jei atvejis įrodomas, gydymo įstaiga turi atsakyti, pavyzdžiui, padengti piniginę žalą.

„Nedarbingumo pažymų Lietuvoje per metus išduodama apie milijoną, tų, kurie pažeidžia taisykles, per metus nustatome apie 500. Tai yra vienetai, dėl kurių darbdavys susirūpina ir paskui pavyksta tai įrodyti. O per metus apie 30-40 tūkstančių pacientų mes patikriname sistemiškai – ne žmogaus taisyklių pažeidimus, o apskritai yra keliamas klausimas, abejonė, ar žmogus iš tikrųjų serga, – komentavo S. Jarmalis. – Mūsų tikslas nėra gąsdinti žmonės, kad jie bijotų, jog neva „Sodra“ ateis į namus ir patikrins, ką jūs vakar pirkote.“

„Sodra“ pateikia atsakymus į dažnai pasitaikančius klausimus apie elgesį laikino nedarbingumo metu.

„Sodra“ kontroliuoja, kaip žmonės elgiasi sirgdami ir gali nutraukti ligos išmokos mokėjimą

Tiesa. Laikinas nedarbingumas – tai ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas. Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką. Išduodamas nedarbingumo pažymėjimas gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.

Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.

Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Simona Dikšienė kalba iš patirties: anksčiau buvo pastebima tendencija prašyti išduoti nedarbingumo pažymą sumažėjus darbų apimčiai, pavyzdžiui, žiemos sezono metu. Taip pat jaunuoliams dirbant ir mokantis, kad spėtų tinkamai pasiruošti egzaminams. „Visais panašiais atvejais pacientui buvo išsamiai paaiškinta nedarbingumo išdavimo dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo tvarka", – DELFI sakė S. Dikšienė.

Gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, laikinai nedarbingu pripažintą asmenį pasirašytinai supažindina su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu, pasakoja gydytoja. „Pasitaiko atvejų, kai nepasveikus neatvykstama apžiūros kontrolei, dalyvaujama pramoginiuose renginiuose, dirbama ar mokomasi. Gydytojas nepajėgus sekti paciento namuose atliekamus gydymo veiksmus, judėjimą. Jis gali vertinti tik sveikatos būklės teigiamus/neigiamus pokyčius. Tokiais atvejais, nesilaikant nurodyto gydymo režimo, gydymo plano - atsakomybė tenka pacientui", – komentuoja šeimos gydytoja.

„Sodros“ specialistai eina į namus patikrinti, ar žmogus serga ir nepažeidžia taisyklių

Mitas. „Sodros“ specialistai niekada į namus nevaikšto ir gyventojų netikrina. Jeigu į Jūsų duris pasibeldęs asmuo prisistatė „Sodros“ darbuotoju, greičiausiai tai yra sukčius.

„Sodra“ tikrina gyventojų sąskaitų išrašus ir pirkimo kvitus – ką žmonės pirko ir kur buvo sirgdami

Mitas. „Sodros“ specialistai niekada netikrina jokių kvitų ar banko išrašų ir nesidomi gyventojų sąskaitomis.

Galiu ligos išmokos negauti, jeigu nepateiksiu prašymo „Sodrai“

Iš dalies tiesa. Daugiau nei pusė gyventojų „Sodrai“ internetu jau yra pateikę neterminuotus prašymus ligos išmokai gauti, o tai reiškia, kad vėl susirgus jokių prašymų teikti nereikia.

Jeigu tokio prašymo žmogus nėra pateikęs, galima bet kada, nelaukiant ligos, prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui sodra.lt/gyventojams ir pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Pateikus tokį prašymą išmokos gali būti skirtos ir už pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį iki prašymo pateikimo dienos, jei dėl jų nebuvo kreiptasi, bet jos priklausė.

Sergant negalima niekur eiti iš namų

Mitas. Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių.
Suprantama, taisyklės riboja lankymąsi masiniuose sporto, kultūros renginiuose, pramoginėse kelionėse ar daryti tai kas gali turėti įtakos žmogaus nedarbingumo trukmei.

Sergant negalima eiti į darbą

Tiesa. Ligos išmoka mokama dėl to, kad susirgęs žmogus nepajėgia dirbti ir praranda pajamas. Be to, sergant virusinėmis ligomis eiti į darbą būtų neatsakinga, nes rizikuojama užkrėsti kolegas.
Jeigu žmogus gali dirbti ir gauna darbo pajamas sirgdamas, vadinasi, dėl ligos darbo pajamų neprarado ir „Sodra“, gavusi informaciją iš darbdavio apie žmogaus pajamas nedarbingumo metu, ligos išmokos nemokės.

Jeigu keliausiu į užsienį, „Sodra“ sužinos

Tiesa. „Sodra“ keičiasi informacija ir gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisei gauti ligos išmoką iš įvairių institucijų bei turi rizikos valdymo informacines sistemas, kurios vertina rizikos veiksnius, nustato įtartinus atvejus ir tais atvejais ligos išmoka neskiriama, ar tokie žmonės kviečiami į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos ir darbingumo.

„Sodra“ tikrina sergančių gyventojų socialinių tinklų paskyras

Mitas. „Sodra“ neskaito gyventojų paskyrų socialiniuose tinkluose. Tačiau dažniausiai skaito darbdaviai, kaimynai ir kiti žmonės bei praneša „Sodrai“ anoniminiu pasitikėjimo telefonu. Dažnai, pavyzdžiui, darbdavys, kurio darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimą, praneša „Sodrai“ apie tai, kad jo darbuotojas šiuo metu puikuojasi nuotraukomis iš egzotinių kraštų ir klausia, ar jo darbuotojas pagrįstai pripažintas laikinai nedarbingu. Tai gali būti priežastis „Sodrai“ iškviesti gyventoją į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos.

Sirgti neapsimoka, nes ligos išmokos yra labai mažos

Mitas. Gyventojai serga ne todėl, kad „apsimokėtų“ gauti ligos išmoką. Ligos išmoka kompensuoja dalį gyventojo prarastų darbo pajamų dėl to, kad jis susirgo ir negalėjo dirbti bei negavo atlyginimo už tas dienas, kai nebuvo darbe. Ligos socialinio draudimo esmė ir yra mokėti įmokas, kad susirgus pačiam ar šeimos nariui, gautų ligos išmoką.

Pati ligos išmoka visiškai priklauso nuo vidutinių gyventojo pajamų, turėtų iki ligos. Jeigu žmogus gavo vidutinį darbo užmokestį, kuris Lietuvoje 2-ąjį šių metų ketvirtį siekė 1252 eurus arba beveik 800 eurų į rankas, tokiu atveju už pirmas dvi dienas ne mažesnę nei 62 proc. išmoką mokės darbdavys, o nuo trečios dienos „Sodra“ paskirs 37 eurų išmoką per dieną (mokės apie 30 eurų „į rankas“). Jeigu žmogus sirgtų dvi savaites (10 darbo dienų) tai į rankas gaus apie 300 eurų – maždaug 80 proc. iki ligos turėtų pajamų.

Jeigu sirgsiu „neteisingai“, „Sodra“ man gali būti skirti baudą

Mitas. „Sodra“ niekada neskiria jokių baudų gyventojams už elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus. Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą – sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(37 žmonės įvertino)
4.2973

Vėmimas vaikui – ne juokas: jei pastebite papildomus simptomus, skubėkite pas gydytoją kodėl vaikai vemia dažniau? (1)

Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti,...

Mineralinis vanduo: padeda ar gali ir pakenkti? Gydytoja atsakė į rūpimus klausimus (4)

Ar verta vandentiekio vandenį kasdien keisti į mineralinį ? Tai juk kur kas brangiau, o ar naudos...

Gydytoja griauna mitus apie peršalimą: 4 įsigalėję neteisingi žmonių įsivaizdavimai (13)

Šaltuoju metu laiku neretai daromos grubios klaidos: peršalus dažnai ignoruojame nusiskundimus ir...

Norite pagaliau puikiai pailsėti: kokių miego taisyklių geriau nelaužyti? (15)

Ne vienas esame bent kartą pagalvojęs, kaip būtų gerai, jei paroje būtų daugiau nei 24 valandos....

Šeimos gydytoja įvardijo begalę priežasčių, kodėl nepalaiko gimdymo namuose (26)

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Sonata Rubinaitė neslepia – ne visos būsimos mamos...

Top naujienos

Be darbo likęs vyras šaukiasi pagalbos: 15 dienų gyvenau miške, dabar miegu oro uoste valstybės parama – 83 eurai (514)

„Esu į gyvenimą besikabinantis žmogus. Suprantat, likau be gyvenamosios vietos, miegu oro uoste,...

Šiame rajone galima rasti pigių būstų, bet vilniečiai čia gyventi vis dar bijo (98)

Sostinės Naujininkų mikrorajonas yra vienas iš tų, į kuriuos vilniečiai vis dar žiūri...

Rusija paskelbė apie „radiacinį incidentą“: užfiksuotas spinduliuotės fono padidėjimas (24)

Rusijos vartotojų teisių apsaugos agentūra „ Rospotrebnadzor “ penktadienį paskelbė...

Medžių kalbą suprantanti dzūkė Janina jau žino, ar per Kalėdas bus sniego ir kada prasidės tikroji žiema (29)

Nuo vaikystės gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad žiema...

Gyvai / Krepšinio zona: rimti išbandymai „Žalgiriui“ ir naujokas Kaune

Penktadienį 10 val. 10 min. DELFI TV eteryje – laida „ Krepšinio zona “. Pokalbis studijoje...

Nepaneigiama „Brexit“ įtaka: svaras gali šauti į viršų. Arba smegti žemyn (21)

Anot didžiausio Jungtinės Karalystės banko, Didžiosios Britanijos gruodžio mėnesio rinkimų...

Žemaitaitis piešia juodą scenarijų: po 2020 m. rinkimų „valstiečiai“ gali sutilpti į vieną Seimo liftą (105)

Iš valdančiosios daugumo gretų pašalintos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas...

Valančiūno perdavimas – prastesnis nei Shaqo bandymas ištarti lietuvio pavardę

Tradicinėje buvusios NBA žvaigždės Shaquille'o O'Nealo rengiamoje „Shaqtin’ A Fool“ laidoje...

Pažadėjęs nustebinti „Tesla“ elektriniu pikapu, Elonas Muskas nustebino taip, kad teko susigėsti

Iškilmingas JAV bendrovės „ Tesla “ naujojo elektrinio pikapo pristatymas atvedė...

Išsakė argumentus, kodėl lietuviams kenkia grynieji pinigai (6)

Graudu žiūrėti, kaip mūsų politikai nuolat suka galvas, kaip papildyti šalies biudžetą ir kas...