„Kaip rodo praktika, dauguma pacientų renkasi slaugos paslaugą gauti savo namuose, nes kaip sakoma – „namų ir sienos gydo“. Atsižvelgiant į tai, siekiama, kad pacientai būtų hospitalizuojami slaugos paslaugoms stacionare tik tuomet, kai nebus galimybės būtinų slaugos paslaugų suteikti paciento namuose. Dėl to ir imtasi pokyčių ne tik slaugos namuose plėtroje, kuri gerai vertinama gyventojų, bet ir palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų stacionaruose“, – pranešime žiniasklaidai sako sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad hospitalizavus pacientą į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančią įstaigą, kas 30 dienų bus vertinama galimybė slaugyti pacientą namuose.
Augantį poreikį gauti slaugos paslaugas namuose rodo ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) turimi duomenys – šiuo metu ambulatorinės slaugos paslaugos namuose yra teikiamos bene dvigubai daugiau pacientų (43 430) nei stacionaruose (22 910). Pasak ligonių kasų specialistų, tikėtina, kad atotrūkis tarp šių paslaugų tik didės, nes ambulatorinių slaugos paslaugų namuose vartojimas auga kasmet. Pavyzdžiui, jei pernai buvo suteikta 1 mln. 181 tūkst. tokių paslaugų, tai per šių metų devynis mėnesius – jau 1 mln. 328 tūkst.
Naująja tvarka taip pat nustatyti gydymo įstaigose palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančių sveikatos priežiūros specialistų krūviai (iki šiol krūviai buvo tik rekomendaciniai) – pacientais rūpinsis daugiau slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų. Tai padaryta, ne tik siekiant užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą ir kokybę, bet ir norint išvengti darbuotojų perdegimo dėl galimai per didelių krūvių.
Be to, naujieji reikalavimai reglamentuoja, kad stacionare bus skiriamas didesnis dėmesys pacientams, turintiems ir slaugos poreikių, ir sergantiems demencija. Svarbus pokytis, kad dėl specifinės šių pacientų priežiūros, jie bus slaugomi atskiruose tam pritaikytuose padaliniuose.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo stacionaruose pažangą turėtų paspartinti ir finansinė paskata: nuo šių metų spalio už pacientams suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas stacionaruose bus atsiskaitoma padidintomis kainomis.
Už bendrosios slaugos paslaugas nuo spalio 1 dienos su gydymo įstaigomis bus atsiskaitoma beveik 50 proc. didesne bazine kaina – 68,06 euro už lovadienį. VLK turimais duomenimis, praeitais metais šių paslaugų buvo teikiama daugiausiai – jos sudarė daugiau nei 96 proc. visų slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų. Be to, net 64 proc. padidinta vegetacinės būklės pacientų slaugos paslaugų kaina: už lovadienį bus mokama 97,02 euro. Įvesta ir nauja paslauga – demencija sergančių pacientų slauga, vieno šios paslaugos lovadienio bazinė kaina sieks 91,08 euro.
Atkreipiame dėmesį, kad padidintomis palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kainomis bus atsiskaitoma su tomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios atitiks naujus paslaugų teikimo reikalavimus. Atitiktį turės įvertinti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM.
Svarbiu postūmiu teigiamiems pokyčiams turėtų tapti sprendimas padidintomis kainomis atsiskaityti ir su tomis palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiomis gydymo įstaigomis, kurios su teritorine ligonių kasa pasirašytų susitarimą, pagal kurį įsipareigotų pereinamuoju laikotarpiu, t. y. ne ilgiau nei per 3 mėnesius, atitikti naujus reikalavimus.
Visos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančios ar siekiančios teikti gydymo įstaigos turės atitikti naujus reikalavimus iki 2024 m. sausio 1 dienos.
VLK duomenimis, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų apmokėjimui padidintomis kainomis prireiks daugiau nei 36 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų per metus.
