Tyrimui buvo pasirinktas itin populiarus vaistas, mažinantis cholesterolio kiekį kraujyje, kurio veiklioji medžiaga vadinasi Atorvastatinum. Šis vaistas yra įtrauktas į būtiniausių bei populiariausių kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tai reiškia, kad Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį vaisto su veikliąja medžiaga Atorvastatinum išrašoma daugiau kaip 2500 receptų.
Būtiniausių vaistų sąraše, kurį nuolat atnaujina Valstybinė ligonių kasa (VLK), pateiktas ir pigiausias kompensuojamasis vaistas su minėta veikliąja medžiaga – Atorvastatin Teva. Būtent šį vaistą privalo turėti kiekviena vaistinė ir pasiūlyti kiekvienas vaistininkas.
Slaptam DELFI pirkėjui nei vienoje iš trijų sostinės vaistinių šio pigiausio varianto nepasiūlė. Gedimino prospekto pabaigoje esančioje vaistinėje iš karto buvo siūlomas originalusis vaistas Sortis. Pirkėjui paklausus apie kitus, kiek pigesnius kompensuojamuosius vaistus su tokia pat veikliąja medžiaga, vaistininkė prasitarė, jog šiuo metu turi tik siūlytą Sortis ir „kitą neblogą” variantą – Atoris. Šioje vaistinėje kompiuterio monitoriaus, kuriame būtų galima išvysti visus vaistus su reikiama veikliąja medžiaga, nebuvo. Vaistininkė apie kitus vaistus neužsiminė.
Kitoje tinklinėje vaistinėje kompiuterio monitoriuje jau buvo parodytas visas ilgas tą pačią veikliąją medžiagą turinčių vaistų sąrašas. Pačiame sąrašo viršuje paryškintas buvo Atorvastatin Teva. Jo vaistininkė nerekomendavo sakydama, kad geriausia pirkti Sortis.
Dar kitoje vaistinėje, įsikūrusioje prekybos centre, visų vaistų sąrašas su Atorvastatinum medžiaga taip pat buvo pateiktas. Paprašius pažiūrėti pigiausiojo Atorvastatin Teva pakuotę, vaistininkė kiek sutrikusi pranešė, kad šio vaisto nėra ir ji nežinanti, ar jis bus atvežtas.
Kaip gauti pigesnių vaistų?
Kompensuojamuosius vaistus ir jų kontrolę bei tiekimą prižiūri teritorinės ligonių kasos. Jų kontrolieriai patys lankosi vaistinėse ir stebi, ar vaistininkai pasiūlo gyventojui pasižiūrėti į monitoriaus ekraną ir įsigyti pigiausių vaistų, tikrina ar vaistinės turi užsisakiusios būtinųjų vaistų. Jei paaiškėtų, kad vaistinėje nėra pigiausio vaisto, pavyzdžiui, kaip teigė sutrikusi vaistininkė, kad „ką tik pardavėme paskutinę pakuotę ir šiuo metu daugiau neturime“, vaistas privalo būti užsakytas ir pristatytas: mieste – per 2 darbo dienas, miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas. Galioja tokia tvarka.
Vaistininkai neigia, jog nepasiūlo pigesnių vaistų
Daugelis vaistininkų tikina, kad klientų žvilgčiojimas į kompiuterio monitorių vaistinėje tapo įprastu reiškiniu. Neva jau kelis metus galiojantis įsakymas problemų nekelia. Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorės Jūratės Kulberkienės teigimu, ji nėra girdėjusi jokių nusiskundimų nei iš pacientų, nei iš vaistininkų, nes pastarieji visuomet vykdo visus teisės aktų reikalavimus.
Direktorė tikino, kad pati nuėjusi į vaistinę visada pastebi teigiamą procesą. „Esu susidūrusi tik su tinkamais vaistininkų pasiūlymais”, – pabrėžė ji.
Specialistės teigimu, daugelis žmonių perka atitinkamus vaistus nepaisydami kitų alternatyvų, nes taip yra įpratę. Taip pat neatmetama ir žodinės gydytojų rekomendacijos galimybė.
Pacientai abejoja vaistininkais
Tenka pripažinti, kad patys pacientai dėl jau kelis metus galiojančios tvarkos vis dar nepatenkinti. Lietuvos pacientų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė pabrėžia, kad žmonių ligos yra skirtingos, tad geriausiai tinkamą vaistą gali parinkti ne vaistininkas, o gydytojas. „Tokia mano asmeninė nuomonė. Turiu įvairių sveikatos problemų, tad esu patyrusi situacijų, kuomet vaistininkas vaistą rekomenduoja netinkamai. Esu už individualų gydytojo ir paciento bendravimą”, – teigė pirmininkė.
Anot V. Augustinienės, gydytojas žino ligos istoriją, paciento organizmo reakciją į atitinkamus vaistus. Taip pat gydytojui galima papasakoti apie sunkią finansinę situaciją ir pasitarti, kokius panašaus veikimo vaistus geriausia pirkti.
„Taupantys kompiuterio ekrane mato kainų pasirinkimą, bet nemanau, kad tuo sėkmingai naudojasi vyresnio amžiaus žmonės. Suvargusi pensininkė tikrai nepakelia akių į kompiuterį, kabantį prie kasos. Kas iš to didžiulio sąrašo sunkių pavadinimų? Tokiam žmogui žymiai svarbiau vaistininko patarimai, kurių kartais nesulauksi. Pati esu sudalyvavusi keliose tokiose situacijoje, kuomet vaistinėje prieš mane perkančiam žmogui nei puse lūpų neužsiminė apie pigiausią vaistų alternatyvą”, – pasakojo pacientų atstovė.
Patiems negavus informacijos apie pigiausią kompensuojamąjį vaistą, turite teisę vaistininko prašyti reikiamą medikamentą užsakyti. Todėl svarbu būti budriems ir patariant gydytojui bei vaistininkui, už vaistus nepermokėti.
Dėl pigesnių vaistų kainų žmonės skambina ir telefonu
VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Irmos Medžiaušaitės teigimu, į ligonių kasas žmonės dažnai skambina ir piktinasi, kad teko daugiau primokėti už anksčiau pirktus kompensuojamuosius vaistus. „Pakalbėjus su žmogumi paaiškėja, kad jam vaistinėje iš tikrųjų niekas nepasiūlė pažiūrėti į monitorių ir palyginti kompensuojamųjų vaistų priemokos dydžio,“ – pasakojo I. Medžiaušaitė. Pasak jos, vaistininkai iš tiesų žino visus teisės aktų reikalavimus ir tiksliai juos vykdo, kai ateina kontrolieriai: „Tad norėtųsi palinkėti, kad taip pat žiūrėtų į kiekvieną gyventoją, kuris nori gauti gydytojo paskirtą gydymą bei nori už vaistus mokėti mažiau.“
I. Medžiaušaitės nuomone, suprantama, kad žmonės yra įpratę vartoti vaistus, kurie yra žinomoje pakuotėje, bet jei pirkėjas pats pasirinks, kad jam geriau šiek tiek primokėti ir įsigyti žinomą vaisto dėžutę, nei gauti be priemokos neįprastą vaisto pakuotę – bus išvengta daug aiškinimosi, kodėl už vaistus gyventojas sumokėjo brangiau.
Pasitikrinkite žinias ir Jūs:
