Gydytoja patvirtino, kad šermukšniai išties yra supermaistas. Be jų, anot J. Dobrovolskienės, labai naudingos sveikatai ir kitos vėliau rudenį derančios uogos: juodasis šermukšnis, šaltalankis, bruknės, spanguolės – jas visas taip pat būtų galima pavadinti supermaistu.

Šermukšnis labiau vertinamas ne kaip gardi uoga, bet kaip vaistas, nes turi kartoką poskonį, kuris patinka toli gražu ne visiems.

„Liaudies arba natūralioje medicinoje tai buvo viena iš svarbiausių gydomųjų priemonių: pradedant žieve, baigiant uogomis, lapais, žiedais – šermukšnių vartojimas yra be galo platus“, – patikino gydytoja.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad šermukšnio uogos yra oranžinės, taigi turi biologiškai aktyvių medžiagų. Viena jų – beta karotenas, suteikiantis uogoms nuo raudonos iki violetinės spalvos.

„Beta karotenai yra ir antioksidantai, ir širdies-kraujagyslių sistemą palaikantys elementai, ir turi priešvėžinį poveikį“, – paaiškino J. Dobrovolskienė.

Taigi, šermukšnių uogos yra be galo vertingos, svarbu jų nesugadinti ruošiant.

„Paprastai uoga yra kompleksiniame gamtiniame struktūriniame vienete, kada viskas veikia sveikatinančiai. Visos uogos vertingos maistinėmis medžiagomis, pektinais, vitaminu C. Taigi svarbiausia yra nepersaldinti, nepervirti ir nesuardyti gamtinės visumos, kuri yra šermukšnio uogos sudėtyje.

Geriausia šermukšnių prisišaldyti. Tai irgi reikia daryti teisingai – šaldyti ne tiesiog nudraskytas nuo kekių, tiesiai nuo medžių uogas. Jas reikia nuplauti, nes ant uogų lieka įvairios dulkės, sunkieji metalai. Nuplovus reikia nudžiovinti ir gražiai supakavus šaldyti.

Turbūt seniausias ir įprasčiausias būdas yra džiovinti. Tokiame pavidale ir rekomenduočiau vartoti šermukšnio uogas“, – patarė gydytoja.

Vis tik šermukšniai, nepaisant jų teigiamų savybių, tinka ne visiems.

„Kartumynai ir organinės rūgštys, tai yra – vitamino C perteklius, be to oksalo rūgštis, benzoinė rūgštis, yra stiprūs dirgikliai, nerekomenduojami žmonėms su dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opomis“, – įspėjo J. Dobrovolskienė.

Geriausia prisirinkti šermukšnių, pasak medikės, būtent dabar.

„Manoma, kad tos uogos netenka savo kartumo, to išreikšto nemalonaus skonio po šalnų. Taigi manau, kad šermukšnį, putiną ar kitas uogas geriausia rinkti rugsėjį, gal net antroje rugsėjo pusėje. Tik, aišku, tada uogas reikia dalintis su paukščiais, nes jie irgi labai mėgsta užpulti ir sudoroti derlių“, – pastebėjo gydytoja.

J. Dobrovolskienė mano, kad šermukšnius galima rinkti ir mieste, pvz., uždaruose parkuose, kur nėra arti judrių magistralių, didelių gatvių. Bet, be abejo, geriausia uogauti nuošalesnėse vietose, pamiškėse, prie sodybų ir pan.

Visą LNK žinių reportažą galite pamatyti čia: