Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 metais dėl prasto patalpų oro anksčiau laiko mirė apie 4,3 milijonai žmonių. Įvairios sistemos reguliuoja aplinkos oro temperatūrą ir cirkuliaciją pagal suprogramuotus parametrus ir taip sukuria iš pažiūros jaukią aplinką, palengvindamos gyvenimą, darbą ir poilsį, tačiau dauguma žmonių nesusimąsto apie patalpų mikroklimatą ir oro kokybę.
Reiškinys, kuomet pastato oras tampa žalingu žmogaus sveikatai vadinamas „sergančio pastato sindromu“ (toliau – SPS), anksčiau skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
SPS įtaka žmogaus sveikatai
Žmonės dažnai neatkreipia dėmesio į orą, kuriuo kvėpuoja. Vertėtų įsitikinti, ar oro kokybė pastatuose, kuriuose praleidžiama daug laiko, yra gera. Padidėjusi dulkių, pelėsių, mikroorganizmų, įvairiausių kenksmingų cheminių junginių, išsiskiriančių iš baldų, statybinių medžiagų, buitinės technikos bei daugelio kitų šaltinių, koncentracija ore gali sukelti: peršalimo simptomus, silpnumą, nuolatinį nuovargį, galvos skausmą, alergines odos reakcijas.
Situacijai negerėjant, ilgainiui gali išsivystyti infekcinės viršutinių kvėpavimo takų ligos, o jei patalpų ore yra ir lakių kancerogeninių medžiagų – vėžys.
SPS labai dažnas reiškinys pastatuose, kuriuose naudojamos kondicionavimo sistemos. Kondicionieriams veikiant patalpose, susidaro vandens kondensatas, kuris sukuria palankias sąlygas daugintis pelėsiams, o įrenginiuose esantys ventiliatoriai padeda jiems pasklisti ore. Pelėsis, dažnai per kvėpavimo takus patekęs į žmonių organizmą, gali sukelti alergiją, silpnumą, nuovargį.
Pastatuose veikiančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos ne visada būna tinkamos eksploatuoti būklės. Vėdinimo įrenginiams veikiant neprojektiniu režimu, prastėja švaraus oro tiekimo ir patalpų oro šalinimo santykis, dėl to ore esančios toksinės medžiagos, mikroorganizmai, dulkės ir pelėsiai nepašalinami.
Kvėpuojant tokiu oru pasireiškia ne tik nuovargis, galvos skausmai, bet ir didėja viršutinių kvėpavimo takų infekcijų rizika. Norint to išvengti, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti prižiūrimos ir eksploatuojamos pagal šių sistemų naudojimo rekomendacijas, sudaromas projektuojant pastatus.
SPS gali būti „užsikrėtę“ ir seni pastatai
SPS gali pasireikši ne tik pastatuose, kuriuose įrengtos modernios mikroklimatą reguliuojančios sistemos, tačiau ir senuose pastatuose. Bėgant laikui vėdinimas nebevyksta taip efektyviai ir dulkėmis, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pelėsiais užterštas oras ilgiau cirkuliuoja patalpose. Todėl žmonės turėtų atkreipti dėmesį į patalpų būklę ir jas vėdinti papildomai.
Populiarėjant gyvenamųjų pastatų modernizavimui, pastato energinio efektyvumo klasei pagerinti darbų metu užsandarinamos ertmės, per kurias vyksta neorganizuojamas patalpų vėdinimas, o papildomų priemonių sumažinti vėdinimo nuostoliams dažnai nenumatoma arba numatomos priemonės nekompensuoja viso praradimo.
Todėl nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus naujiems reikalavimas, projekto derinimo metu, vertinami modernizuojamų pastatų natūralaus vėdinimo tinklų aerodinaminiai našumo skaičiavimai, užtikrinantys, kad renovuotuose pastatuose bus išlaikyta reikiama oro apykaita.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas rekomenduoja neužmiršti patalpas gerai vėdinti. Taip išvengsite sveikatos sutrikimų, darbingumo sumažėjimo, sumažinsite alergijų.
