Nežiūrint į tai, kad didžiausias problemas, susijusias su koronavirusine pandemija, jau išsprendėme, bet dideliam optimizmui, atrodo, dar tikrai ne laikas, nes SARS-CoV-2 po savęs daugeliui persirgusių ilgam laikui palieka savo vizitinę kortelę – pokovidinį sindromą, arba ilgąjį COVID’ą.
Neseniai atlikta sisteminė apžvalga 31 mokslinių tyrimų iš įvairių pasaulio šalių parodė, jog net 49 proc. žmonių, persirgusių COVID-19, praėjus 4 mėn. nuo ligos pradžios, dalis koronavirusinės infekcijos simptomų neišnyksta, o kai kada net ir sustiprėja. Tarp dažniausiai pasitaikančių tokių simptomų, kaip nuovargis, kosulys, dusulys, raumenų skausmai, galvos skausmai užima 5 vietą, kas sudaro net 18 proc atvejų.
Turint omenyje, kad pasaulyje persirgusių COVID-19 asmenų skaičius viršija 1 milijardą, ilgojo COVID’o galvos skausmai tampa didžiule medicinine ir finansine problema. Pavyzdžiui, vien tik JAV 4 mln. darbingo amžiaus žmonių negali dirbti dėl pokovidinio sindromo, kas šaliai sudaro šimtus milijardų dolerių nuostolio, jau neskaičiuojant papildomo sveikatos apsaugos sistemos apkrovimo. Todėl, matyt, niekam neturėtų kelti nuostabos, kad šiuo metu viso pasaulio mokslininkai daug dėmesio skiria pokovidinio sindromo nagrinėjimui.
Galvos skausmai, kaip vienas iš ilgojo COVID’o simptomų, sulaukia ypatingo dėmesio, nes dabar, dominuojant omikron atmainai, galvos skausmai pasitaiko dažniau negu užsikrėtus koronaviruso alfa ar delta atmainomis.
Be to, galvos skausmai gali būti vieninteliu pokovidinio sindromo simptomu. Koronavirusinės infekcijos ūmios fazės metu pacientui atsiradę galvos skausmai klinicistams ypatingo nerimo nekėlė, nes paaiškėjo, kad tai neblogas prognostinis simptomas, kas rodė gerą imuninės sistemos atsaką į virusą. Nustatyta, kad pacientai, kuriems buvo galvos skausmai, rečiau patekdavo į reanimacines palatas, buvo žymiai mažesnis mirtingumas.
Bet lėtiniai galvos skausmai ilgojo COVID’o metu tikrai apsunkina pacientams gyvenimą bei didina šeimos gydytojų apkrovimą. Pastebėta, kad pacientams, kuriems ir anksčiau gyvenime retkarčiais užeidavo galvos skausmai, prasidėjus pokovidiniam sindromui, jie tapo intensyvesni. Nustatytas taip pat ryšys tarp uoslės praradimo ir galvos skausmų.
Praėjus keliems mėnesiams po pasveikimo pacientams, kurie prieš tai buvo praradę uoslę, net 50 proc. dažniau buvo registruojami galvos skausmai. Kur kas dažniau taip pat stebėti galvos skausmai tiems, kuriems buvo sunki koronavirusinės infekcijos eiga ir išsivystė plaučių uždegimas, kas nulėmė fibrozinius procesus, dėl ko pablogėjo kraujo įsotinimas deguonimi.
Registruota taip pat nemažai atvejų, kada po užsikrėtimo koronavirusine infekcija pacientams, kurie jau sirgo migrena, pokovidinio sindromo metu migrenos priepuoliai pasunkėjo.
Ypatingą mokslininkų susidomėjimą sukėlė tipiškų migrenos skausmų atsiradimas ilgojo COVID’o metu tiems pacientams, kurie niekuomet nebuvo sirgę migrena. Juk koronavirusas pagrinde pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, plaučių alveoles.
Kokiu būdu šis virusas gali pažeisti trišakį nervą, kuris migrenos patogenezėje turi didžiulę reikšmę? Gerai žinoma, kad koronaviruso įsiskverbimui į ląstelės vidų svarbų vaidmenį vaidina angiotenziną konvertuojantis enzimas (ACE2), kuris tarnauja kaip receptorius viruso prisitvirtinimui prie ląstelės paviršiaus. ACE2 gausu kvėpavimo takų gleivinėje, todėl SARS-CoV-2 pagrindinis taikinys yra kvėpavimo sistema. Bet išsamesni tyrimai parodė, kad ACE2 yra ir trišakio nervo sensorinėse galūnėlėse, todėl per nosies gleivinę koronavirusas gali patekti ir į trišakio nervo branduolius, sutrikdyti skausmo neuronų kontrolę ir retrogradiniu būdu keliauti toliau į centrinę nervų sistemą. Todėl drąsiai galima teigti, kad šis virusas yra ir neurotropinis.
Dalis mokslininkų taip pat pažymi, kad pokovidinio sindromo metu yra padidėjęs citokinų kiekis, todėl galima trišakio nervo kraujotakos aktyvacija, kas irgi gali turėti įtakos migreninių skausmų atsiradimui ar sustiprėjimui.
Migrenos priepuolius pasaulyje yra patyrę arba patiria šimtai milijonų žmonių. Labai gaila, bet, atrodo, kad SARS-CoV-2 šį skaičių gali gerokai padidinti.
