Imunitetas vystosi dar iki lopšio
Imunitetas įvairiuose medicinos vadovėliuose apibrėžiamas kaip organizmo sugebėjimas apsisaugoti nuo įvairių kenksmingų biologinių dirgiklių poveikio. Įdomu tai, kad imuninė sistema vystosi jau pirmomis vaisiaus savaitėmis motinos įsčiose, todėl visi mes gimstame su įgimtu imunitetu, rašoma pranešime spaudai.
Pasak alerginių ligų diagnostikoje bei gydyme besispecializuojančios klinikos „Allergomedica“ gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo Kęstučio Černiausko, gimęs kūdikis turi gleivinių ir odos barjerus, fagocituojančias ląsteles, kraujo plazmos komplemento baltymų sistemą, leukocitus, limfocitus – visa tai sudaro įgimtą imuniteto apsaugą. Visgi, visapusiškai organizmo apsaugos sistemai susidaryti jos nepakanka, todėl labai svarbi yra ir kita imuniteto dalis – įgytoji.
„Tik gimusio kūdikio imuninė sistema dar nėra pilnai subrendusi, pavyzdžiui, fagocituojančios ląstelės yra mažiau aktyvios, jų sugebėjimas „nukenksminti“ patogenus yra mažesnis nei suaugusiųjų. Kita vertus, pirmus 6 gyvenimo mėnesius, apsisaugoti nuo įvairių patogenų padeda antikūnai, gauti iš motinos per placentą. Nepamirškime ir maitinimo motinos pienu, kuriame yra aktyvių imuninės sistemos ląstelių, citokinų, laktoferino, antimikrobinių medžiagų. Antikūnai, kartu su T ir B limfocitais, jau yra įgyto imuniteto dalis. Pastarasis yra skirtas labai specifiškam ir tiksliam patogeno, patekusio į organizmą, atpažinimui bei sunaikinimui“, – pasakoja K. Černiauskas.
Imunologas pabrėžia, kad abi sistemos – įgimtoji ir įgytoji – svarbios organizmo išgyvenimui: „Po pirmo kontakto su patogenu, įgytas imunitetas išvysto atmintį, kuri svarbi, kad po pakartotino susitikimo imuninė sistema sureaguotų kaip galima greičiau ir organizmas sparčiau pasveiktų ar netgi „nesusirgtų“. Tuo tarpu įgimtoji tokios atminties neturi, todėl šių dviejų imuninių sistemų sąveika leidžia išsivystyti normaliam imuniniam atsakui“.
Gyvenimo būdo įtaka
Tai, ar imuninė sistema tinkamai atliks savo funkcijas, gydytojo K. Černiausko teigimu, lemia daug veiksnių, kurie neretai priklauso ir nuo pasirinkto gyvenimo būdo bei žmogaus ligų istorijos.
„Nuolatinis stresas ir neigiamos emocijos, nevisavertė mityba, žalingi įpročiai, nekokybiškas miegas, vitamino D trūkumas ir mikroelementų stoka bei fizinis pervargimas – tai vieni pagrindinių imuniteto slopintojų. Gera žinia ta, jog šie veiksniai dažnai priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų, tad neretai galime juos pakeisti“, – kalba K. Černiauskas.
Kiti imuninės sistemos veiklą apsunkinantys veiksniai, kurie nepriklauso nuo žmogaus gyvensenos – tai antrinį imunodeficitą galinčios sukelti ligos. Dažnu atveju tai persirgtos virusinės infekcijos, inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, autoimuninės, hematologinės ligos bei jų gydymui naudojami imunosupresiniai vaistai.
Be to, kaip atkreipia dėmesį „Allergomedica“ gydytojas, imuninės sistemos ligos gali būti ir įgimtos, atsirandančios dėl genetinio defekto: pavyzdžiui, sutrikus imunoglobulinų gamybai, kartojasi infekciniai kvėpavimo takų susirgimai, o trūkstant komplemento sistemos baltymų, dažnai susergama meningokokine infekcija“.
Kai imunitetas reaguoja perdėtai
Neretai manoma, kad viena ar kita liga yra nusilpusio imuniteto pasekmė. Tokiu atveju imamasi visų įmanomų priemonių, siekiant stiprinti imunitetą ir užkirsti susirgimui kelią. Visgi, pasak gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo K. Černiausko, ne visos ligos pasitrauks vartojant daugiau vitaminų ar atsisakius žalingų įpročių. Viena tokių ligų, kuria serga 20-30 proc. populiacijos – alergija.
„Nors kartais pasigirsta priešingų nuomonių, alergija nėra nusilpusio imuniteto pasekmė. Ji kyla, kai imunitetas perdėtai ir „neteisingai“ reaguoja į įvairias įprastai nekenksmingas medžiagas, kurias galime suskirstyti į maisto, įkvepiamus, vaistų, vabzdžių nuodų, kontaktinius alergenus. Alerginių reakcijų simptomų įvairovė yra itin plati ir priklauso nuo to, kokia organų sistema yra pažeidžiama“, – teigia K. Černiauskas.
Pasak gydytojo, kadangi alerginiai susirgimai nepriklauso nuo imuniteto stiprumo, jokios sveikatinimo procedūros nepadės išvengti simptomų atsirandančių nuo kontakto su alergenu. Jis pastebi, kad kovoje su alerginiais susirgimais svarbiausios priemonės yra alergenų vengimas, pasireiškiančius simptomus slopinantys vaistai bei alergenų specifinė imunoterapija – vienintelis alergijos gydymo metodas, veikiantis ligos priežastį ir galintis pakeisti natūralią jos eigą.
Skiepai sukuria specifinį imunitetą
Gydytojas K. Černiauskas pripažįsta, kad vien tik žmogaus pastangų sklandžioms imuninės sistemos funkcijoms užtikrinti gali ir nepakakti, tačiau prie to prisidėti gali sveikos gyvensenos principų laikymasis.
Kita veiksminga priemonė, kurią išskiria gydytojas – skiepijimas.
Imunitetui nusilpus žmogus gali tapti imlesnis užkrečiamoms ligoms, tokioms kaip gripas ar difterija. Jų išvengti ar sumažinti komplikacijų riziką galima pasiskiepijus. Visgi, šiuo metu aktualiausia vakcina, kurios laukia visas pasaulis, yra nuo COVID-19, tačiau kol kas skiepų nuo šio pavojingo viruso nėra.
„Žmonija dar neturi jokio įgyto atsparumo šiam patogenui. Manoma, kad jaunų žmonių organizmų imuninė sistema paprastai „geriau mokosi“, tad lengviau ir perserga, tačiau susirgę jie toliau platina virusą, kuris vyresnio amžiaus žmonėms yra kur kas pavojingesnis“, – apie aktualiausią šių dienų problemą kalba K. Černiauskas.
