Reikia nepamiršti, kad šiuo metu Lietuvos gyventojai serga ne tik gripu ar ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Ištinka ir kitos nelaimės, kurios gali būti didelė grėsmė gyvybei.
Skubios pagalbos skyriuje pacientai rūšiuojami pagal būklės sunkumą – prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams, todėl pacientų aptarnavimo greitis labai priklauso nuo, tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus. Pacientas gali būti priskirtas vienai iš 4 skubios pagalbos kategorijų: 1-2 – pagalba nedelsiant, 3-4 – pagalba per 30 min. ar 1 val.
Ką dar būtina žinoti, jei savaitgalį ligoninėje norėsite pasikonsultuoti su specialistais?
Atsako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Vaida Momkuvienė:
Suprantama, kiekvienas žmogus nori gauti gydymo paslaugas kuo greičiau, kai tik atvyksta į ligoninės priimamąjį. Tačiau ten žiemos metu pagalbos laukia labai daug pacientų, o gydytojai ir slaugytojai dirba labai intensyviai. Beje, laukti priėmimo-skubios pagalbos skyriuje tenka ne tik Lietuvos ligoninėse – panaši situacija yra visose Europos Sąjungos šalių ligoninėse.
Svarbu žinoti, kad ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pagalba visuomet teikiama etapais – pirmiausia tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia ir yra grėsmė jų gyvybei, pavyzdžiui, kai atvyksta žmogus praradęs sąmonę ir jį reikia nedelsiant gaivinti, yra stipriai susižeidęs, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla ir pan. Juk skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
Tuo atveju, jei vaiko būklė nėra sunki ir skubi, sunegalavusio vaiko vežti į ligoninės priėmimą nėra būtina. Vadinasi, pirmiausia reiktų įvertinti situaciją, ar būtinoji medicinos pagalba iš tiesų yra reikalinga, ar tikrai vaikui reikiamos pagalbos negali suteikti šeimos ar budintis gydytojas. Juk esant dideliems pacientų srautams gali nutikti taip, kad, pavyzdžiui, naktį su karščiuojančiu vaiku atvykę tėvai į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, eilėje pagalbos lauks gerokai ilgiau, nei ją gautų pas savo poliklinikos ar šeimos centro budintį gydytoją.
Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras yra įpareigoti užtikrinti nepertraukiamą medicinos pagalbos teikimą. Tai reiškia, kad gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ar švenčių metu šias paslaugas teikia budintis gydytojas toje pačioje įstaigoje arba kitoje, su kuria gydymo įstaiga sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo naktį, savaitgaliais.
Tam, kad sunegalavus nereikėtų gaišti laiko ligoninės priimamajame, iš anksto vertėtų pasidomėti, kur teikiamos šeimos gydytojo paslaugos įstaigos, prie kurios jie prisirašę, nedarbo metu (pvz., naktį ar savaitgalį). Pasidomėti galima čia https://goo.gl/y8jxbu.
Taigi, jei vaikas jaučia į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius), rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.
Svarbu žinoti, kad esant tam tikroms indikacijoms, pavyzdžiui, labai aukštai temperatūrai, pacientas pas šeimos gydytoją (arba budintį gydytoją) turi būti priimtas tą pačią dieną, o tuo atveju, jeigu paūmėjo lėtinė liga – per 7 darbo dienas.
Tam tikrais atvejais šeimos gydytojas paslaugas teikia paciento namuose. Paslaugos namuose gali būti teikiamos ligoniams, kuriems pakilo aukštesnė nei 38,5o C temperatūra ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai, ar kuriems karščiavimo metu atsirado naujų odos bėrimų. Taip pat šios paslaugos gali būti teikiamos naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienerių metų arba sunkų neįgalumą turintiems vaikams, asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba specialus nuolatinės slaugos poreikis, gyventojams, kuriems ūmiai sutriko judėjimo funkcija ir jie negali savarankiškai judėti.
Tuo tarpu gripo epidemijos metu pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi savo darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų (ypač sergančių lėtinėmis ligomis, neįgalių) būtų lankomi namuose. Be to, esant gripo epidemijai, gydymo įstaigos privalo užtikrinti vaikų iki 10 metų vizitavimą namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5o laipsnio.
Paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovas. Tad pacientui (tėvams, jei serga vaikas) reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios jis yra prisirašęs.
Be to, pasikonsultuoti dėl karščiuojančio vaiko gydymo galima ir paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 033.
Pirma kategorija (pagalba pradedama teikti nedelsiant; pagal Pagal Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninės (RVUL) pateiktą informaciją: širdies sustojimas; kvėpavimo sustojimas; gresiantis kvėpavimo nustojimas dėl kvėpavimo takų obstrukcijos; suaugusiųjų kvėpavimo dažnis < 8 k./min. arba vaikų iki 8 m. kvėpavimo dažnis < 10 k./min.; suaugusiųjų sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) < 80 mmHg, kūdikis/vaikas ištiktas dekompensuojamojo šoko; sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą arba reakcija pagal Glasgow komų skalę (toliau – GCS) < 9 balų; stebimi viso kūno traukuliai; intraveninis medikamentų arba narkotikų perdozavimas su hipoventiliacija ir hemodinamikos sutrikimu; Sunkūs psichikos sutrikimai su pavojingais agresyviais veiksmais sau ar aplinkiniams.
Antra kategorija (paciento būklė vertinama ir gydymas pradedamas ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į ligoninę): kritiška kvėpavimo takų būklė – stridoras arba patologinis seilėtekis; ūmus kvėpavimo sutrikimas; ūmus kraujotakos sutrikimas; Šalta, drėgna, „marmurinė" oda, bloga perfuzija (kapiliarų prisipildymo laikas > 5 s); suaugusiųjų širdies susitraukimų dažnis (toliau – ŠSD) mažiau 50 k./min. arba daugiau 150 k./min., naujagimių ŠSD mažiau 100 k./min. arba daugiau 200 k./min., kūdikių ŠSD mažiau 80 k./min. arba daugiau 200 k./min., vaikų iki 8 m. ŠSD mažiau 60 k./min. arba daugiau180 k./min.; hipotenzija su audinių perfuzijos sutrikimu; ūmus didelio kraujo kiekio (25% cirkuliuojančio kraujo kiekio arba daugiau) netekimas; labai stiprus ūmus skausmas dėl įvairių priežasčių, tarp jų – ūmus širdies, pilvo skausmas ar ektopinis nėštumas, vertinamas 9–10 balų pagal dešimties balų skalę; Gliukozės kiekis kraujyje mažiau 2 mmol/l; mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties (pagal GCS mažiau 10 balų); karščiavimas arba bendras kūno atšalimas su letargijos požymiais; Rūgščių ar šarmų patekimas į akis; politrauma, kai reikalinga skubi organizuota medikų brigados pagalba; ūmi lokali trauma – didžiųjų kaulų ir/ar stuburo kaulų lūžimai, amputacijos. Didelės rizikos anamnezė: didelio raminamųjų medžiagų kiekio suvartojimas ar kitos kilmės toksinių medžiagų suvartojimas, kitas, gyvybei pavojingas apsinuodijimas; psichikos ir elgesio sutrikimai: agresija arba smurtas, keliantys grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams, intensyvus psichomotorinis sujaudinimas, kai reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ar aplinkiniams.
Trečia kategorija (paciento būklė vertinama ir gydymas pradedamas ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į ligoninę): hipertenzinė krizė su greitai progresuojančiais objektyviais širdies-kraujagyslių ir/ar centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais; vidutiniškai sunkus nukraujavimas dėl bet kokios priežasties; mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties (pagal GCS mažiau 13 balų); oksigenacija mažiau 90 procentų; besikartojantys traukuliai, užfiksuoti ir kelių (iki 12 val.) valandų anamnezėje; nenustojamas (ilgiau kaip 30 min.) vėmimas; ūmi dehidratacija; galvos trauma su trumpalaikiu sąmonės netekimu; vidutinio stiprumo skausmas, vertinamas 7–8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubaus nuskausminimo; ūmus pilvo skausmas be didelės rizikos požymių, kai pacientui daugiau 65 m., vertinamas ne mažiau kaip 8 balais pagal dešimties balų skalę; ūmi židininė neurologinė simptomatika; vidutinio sunkumo galūnės sužalojimas su deformacija, laceracija ar suspaudimo sindromas; vaikai iki 8 m., kuriems pagal anamnezę ir stebimus klinikinius požymius yra potenciali grėsmė gyvybei; psichikos ir elgesio sutrikimai: mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė, ūmios psichozės, sunki psichologinė trauma, dezorganizuojanti elgesį; sunki depresija, ryškus psichomotorinis sujaudinimas.
Ketvirta kategorija (paciento būklės vertinimas ir/ar gydymas pradedamas ne vėliau kaip per 1 val. nuo atvykimo į ligoninę): šlapimo sulaikymas, anurija; galvos kaulų traumos be sąmonės sutrikimo; sunki abstinencijos būklė, galinti komplikuotis dėl rizikos veiksnių (anamnezėje buvo psichozės, traukulių; gali komplikuotis dėl gretutinių ūmių ir lėtinių ligų; kompulsyvus potraukis psichoaktyvioms medžiagoms); pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų įkandimai, įdrėskimai, apseilėjimai; Traumos ir nelaimingi atsitikimai; erkių įsisiurbimai.
