– Kokioje aktyvumo būsenoje dabar yra Saulė?
– Šiuo metu jos aktyvumas didėja. Apskritai Saulės aktyvumas kinta cikliškai 11 metų periodu. Naujausias ciklas jau prasidėjo. Minimumas buvo apie 2019 metus, taigi po 6 metų nuo tada, 2025-aisiais turėtų būti pasiektas maksimumas ir dabar artėjame to maksimumo link.
– Kas būdavo anksčiau, kai ciklas būdavo pike?
– Paskutinis maksimumas buvo apie 2014 metus. Tada, kaip ir kiekvieno ankstesnio maksimumo metu, Saulėje buvo matoma daug dėmių. Tai – akivaizdžiausias aktyvumo požymis, nuo kurio ir prasidėjo tas Saulės aktyvumo stebėjimas XVIII amžiuje. Tada žmonės pradėjo pastebėti, kad dėmių Saulėje skaičius laikui bėgant kinta – jų padaugėja, esant maksimumui.
Kiti dalykai jau ne taip pastebimi plika akimi. Tai – Saulės žybsniai ir vadinamieji vainikinės masės išmetimai, kai iš Saulės plazmos pliūpsniai paleidžiami į aplinką. Taip pat padaugėja Šiaurės pašvaisčių, bet jos gerokai mažiau prognozuojamos, nes ne visi vainikinės masės išmetimai pataiko į Žemę.
Apskritai kosminė aplinka aplink Žemę ir kitur Saulės sistemoje pakinta, ką įvairiais detektoriais ir teleskopais galima pamatyti.
– Jeigu Saulės aktyvumas yra aukštame lygyje, kaip tai gali pajusti žmogaus sukurta aplinka – kokios nors technologijos, elektros sistemos ir pats žmogus?
– Apskritai Saulės aktyvumas, kaip minėjau, pasireiškia žybsniais, kurie yra energingos ultravioletinės spinduliuotės trumpi suintensyvėjimai, ir vainikinės masės išmetimais, kurie yra dalelių – daugiausia elektronų ir protonų – stiprus srautas, atlekiantis iš Saulės. Tiek viena, tiek kita gali turėti poveikį ir elektronikai, ir žmonių organizmui.
Elektronikai – tai gali pažeisti įvairius jautrius elektroninius prietaisus. Stipresni žybsniai, masės išmetimai gali pažeisti ir elektros linijas.
Žmogaus organizmui gali būti įvairus poveikis sveikatai, iš esmės, kaip ir apšvitinimas – žinome, kad rentgeno nuotraukų per dažnai negalima darytis ar tiesiog rentgeno spinduliuotė kenkia žmogaus organizmui.
Bet turiu nuraminti, kad Žemė turi labai gerą apsaugą – magnetosferą, tai yra: pačios Žemės magnetinis laukas sukuria burbulą, kuris labai gerai atmuša Saulės vėją, pliūpsnius ir visas energingas daleles. O Žemės atmosfera didžiąja dalimi sugeria tą energingą ultravioletinę ir rentgeno spinduliuotę. Dėl to mums Žemės paviršiuje dažniausiai tiesioginio poveikio nėra, nebent tas Saulės aktyvumas būtų labai stiprus ar labai stiprūs medžiagos išmetimai.
Tačiau didesnis ir laikui bėgant svarbesnis mums visiems poveikis yra kosminiams aparatams, tai yra – dirbtiniams Žemės palydovams, kurių vis daugėja, tarkime visokiems telekomunikacijų palydovams, taip pat erdvėlaiviams, žmonėms, kurie išskrenda už Žemės magnetosferos ribų.
Tarkime, Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems žmonėms pavojus praktiškai nekyla, nes ši stotis skrieja palyginti arti Žemės, kur magnetosfera dar dengia. Tačiau, planuojant skrydį į Mėnulį, reikia atsižvelgti į tai, kad Saulės audra, jeigu pralėktų pro erdvėlaivį, arba Mėnulyje, jeigu į apšviestą jo pusę pataikys, gali pakenkti žmonėms.
– Tai galima tikėtis, kad artimiausiu metu planų vykti į Mėnulį nebus arba bus mažiau?
– Kaip tik dabar NASA planuoja žmonių sugrįžimą į Mėnulį 2025 m., per patį Saulės maksimumą. Bet ciklo maksimumas nereiškia, kad visą laiką ta Saulė spjaudosi ir visur aplink bus labai pavojinga, tiesiog dažiau vyksta žybsniai, visokie pliūpsniai ir reikia į juos atsižvelgti.
Bet, kuo geriau Saulę stebime, kuo geriau suprantame jos aktyvumą, tuo geriau galime prognozuoti, kas ir kaip įvyks. Šiuo metu bent keletą dienų prieš įvykstant pliūpsniams jau visai neblogai juos įmanoma prognozuoti tiesiog stebint, kaip Saulės dėmės atrodo, vystosi. Su laiku tos prognozės vis gerėja. Rengiant skrydį galima atsižvelgti, ar Saulė artimiausiu metu paleis Žemės link kokį nors pliūpsnį, ar ne.
– Ar gali būti, kad žmogus jaučiasi nekaip dėl geomagnetinių audrų?
– Iš principo tai įmanoma, nes, nors mus magnetosfera bei atmosfera apsaugo nuo tiesioginio Saulės dalelių bei spinduliuotės poveikio, vis tiek magentinis laukas, Žemės magnetosfera yra suspaudžiama, suvirpinama ir panašu, kad kažkiek žmonių organizmams tai gali turėti poveikį.
Aišku, panašiai kaip su Mėnuliu, dažnai žmonės pervertina tą efektą, koks jis gali būti. Galbūt išgirsta, kad yra magnetinės audros, kurios gali turėti poveikį sveikatai ir bando susieti savo kokį nors trumpą sveikatos negalavimą su geomagnetinėmis audromis.
Taigi, kiekvienu tokiu pasakymu nereikėtų tikėti ir kiekvieno sunegalavimo bandyti sieti su Saule ar Mėnuliu, bet iš principo tai įmanoma, ypač jeigu tos geomagnetinės audros yra labai stiprios. Vėlgi, neįmanoma pasakyti labai iš anksto, kiek stiprios tos audros bus, nes kiekvienas Saulės aktyvumo ciklas yra kitoks – vieni pasiekia didesnį maksimalų Saulės aktyvumo lygį, kiti – mažesnį.
Bet yra buvę įvykių, kurie iš rikiuotės išvesdavo elektros linijas didžiausiuose plotuose. Žmonių sveikatai tai tada irgi turėdavo poveikį. Bet labai tiksliai nepasakysiu, kiek to poveikio yra, vis dėlto aš esu ne medikas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto espresso“ galite perklausyti čia:
