Tyrimo duomenimis, žmonės, kurie prie stalo į savo porciją papildomai įsideda druskos, labiau rizikuoja numirti anksčiau laiko.
Daugiau nei 500 tūkst. žmonių įtraukusio tyrimo metu nustatyta, kad tiems, kurie visuomet sau į maistą įsiberia druskos, rizika numirti pirma laiko išauga 28 proc., palyginti su tais, kurie niekada arba retai prie stalo papildomai vartoja druską.
Apskritai maždaug trys iš šimto 40–69 metų amžiaus žmonių numiršta per anksti.
Remiantis naujausiu tyrimu, paskelbtu žurnale „European Heart Journal“, galima daryti prielaidą, kad papildomas vienas iš 100 žmonių, kurie savo maistą papildomai pasisūdo, gali numirti būdamas dar jauno amžiaus.
Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kiek metų sutrumpėjo papildomai druską vartojančių žmonių gyvenimo trukmė, palyginti su tais, kurie druskos nesideda: 50 metų amžiaus sulaukusių moterų ir vyrų, kurie visada į maistą įsiberdavo druskos, gyvenimo trukmė sumenko atitinkamai 1,5 metų ir 2,28 metų.
Britų širdies fondo vyresniosios širdies ligomis sergančių ligonių slaugytojos Chloe MacArthur teigimu, „mums reikia šiek tiek druskos maiste, bet per didelis jos suvartojimas gali sukelti aukštą kraujospūdį, o tai savo ruožtu padidina širdies priepuolio ir insulto riziką.“
„Nors visada svarbu į maistą nepridėti per daug druskos, didžioji dalis druskos maisto produktuose jau būna dar prieš juos nusiperkant, o tai reiškia, kad jos suvartojame daugiau, nei įsivaizduojame. Todėl svarbu, kad vyriausybė stengtųsi paskatinti maisto pramonę sumažinti į maisto produktus dedamos druskos kiekį. Pavyzdžiui, įvesti Henry’io Dimbleby’io paruoštoje Nacionalinėje maisto strategijoje rekomenduojamą druskos mokestį“, – sako Ch. MacArthur.
Naujausiam tyrimui vadovavo JAV įsikūrusio Tulano universiteto Visuomenės sveikatos ir tropinės medicinos mokyklos Naujajame Orleane profesorius Lu Qi. Jam talkino kolegos iš Harvardo medicinos mokyklos.
„Net ir nedidelis natrio kiekio sumažinimas, į maistą įsidedant mažiau druskos arba visai jos neberiant, gali būti labai naudingas sveikatai, ypač kai toks pokytis pasiekiamas bendroje populiacijoje“, – tvirtina ekspertas.
Profesoriaus L. Qi nusprendė išnagrinėti papildomą druskos vartojimą jau atsisėdus prie stalo, nes įvertinti bendrą suvartojamos druskos kiekį yra keblu: daugelio maisto produktų, ypač perdirbtų, sudėtyje jau būna daug druskos.
„Druskos dėjimas į maistą sėdint prie stalo yra dažnas elgesys, tiesiogiai susijęs su žmogaus teikiama ilgalaike pirmenybe sūraus skonio valgiams ir įpročiu virtusiu druskos vartojimu. Vakarietiškoje mityboje papildomas druskos įsibėrimas prie stalo sudaro 6–20 proc. viso suvartojamo druskos kiekio. Tai yra unikalus būdas įvertinti ryšį tarp nuolatinio natrio vartojimo ir mirties rizikos“, – sako mokslininkas.
Medicininių duomenų bazės „UK Biobank“ organizuoto tyrimo metu ekspertai išanalizavo 501 379 žmonių duomenis.
Dalyvaudami nuo 2006 iki 2010 metų vykusiame tyrime, jo dalyviai ekrane pateiktame klausimyne turėjo atsakyti, kaip dažnai jie dedasi druskos į maistą, pasirinkdami šiuos variantus: „niekada arba retai“, „kartais“, „dažnai“ ir „visada“.
Tyrėjai atsižvelgė į veiksnius, galinčius turėti įtakos rezultatams, pavyzdžiui, amžių, lytį, rasę, finansinę padėtį, kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, mitybą ir tokias ligas kaip diabetas, vėžys ir širdies ligos.
Per devynerių metų trukmės stebėjimo laikotarpį tyrimui pasibaigus užregistruotos 18 474 ankstyvos mirtys (iki 75 metų amžiaus).
Mokslininkai nustatė, kad ankstyvos mirties rizika, susijusi su papildomu druskos vartojimu, šiek tiek sumažėjo tiems žmonėms, kurie daugiau valgė vaisių ir daržovių, nors šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi.
„Ši išvada nenustebino, nes vaisiai ir daržovės yra pagrindinis kalio, kuris turi apsauginį poveikį ir gali sumažinti ankstyvos mirties riziką, šaltinis. Kadangi mūsų tyrimas yra pats pirmasis, kuriame kalbama apie ryšį tarp druskos dėjimo į maistą ir mirtingumo, prieš pateikiant rekomendacijas būtina atlikti daugiau tyrimų ir jais patvirtinti gautus rezultatus“, – teigia profesorius L. Qi.
