Vilniaus universiteto profesorius infektologas Arvydas Ambrozaitis mano, kad tokią žemą vietą lėmė kelios priežastys ir įspėja pasiruošti tam, kad koronavirusas bus sezoniškas, o kaukes veikiausiai teks dėvėti ne tik šiais metais, bet ir vėliau.
– Profesoriau, kas lėmė, kad, palyginti neblogai tvarkęsi su pirmąja COVID-19 banga, dabar mes pagal sergamumą esame jau trečioje vietoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinės Karalystės šalių grupėje?
– Daugelis faktorių lėmė. Antroji banga daugeliui šalių smogė skaudžiai. Bet vis tik mes per daug atsipalaidavome vasaros metu. Mums atrodė, kad viskas baigėsi. Nesupratome, kad virusas niekur neišnyko. Virusas liko.
Nemaža dalis žmonių kol kas tiesiog ignoruoja rekomendacijas, nesilaiko tų ribojimų. Kartais kalbama, kad čia žmogaus teises riboja, kad valdžia negali mums nurodyti, ar eiti į eglių įžiebimo šventę ar ne, ar švęsti Kūčias ir Kalėdas kartu, ar lankyti mirusiuosius Vėlinių metu – mes patys nuspręsim.
Nėra solidarumo, nėra supratimo, kad tai yra ne ministro, ne Vyriausybės, ne valdžios problema, o visos mūsų visuomenės – dar daugiau visos Europos, viso pasaulio problema ir visi kartu turime daryti tam tikras korekcijas savo gyvenime.
Trūksta pilietinio sąmoningumo, pilietiškumo, nėra pilietinės visuomenės. Dalis žmonių tiesiog nenori to priimti ir įsisąmoninti, kad mums reikia koreguoti savo elgesį ir, kad reikia susitaikyti, jog jau nebegrįšim į tuos laikus, kai nebereikėjo kaukių. Dabar jau kaukės ir saugos priemonės bus reikalingos kiekvienais metais – rudenį ir žiemą – taip, kaip įprasta Japonijoje, Pietų Korėjoje jau seniai seniai. Mes stebėdavomės, kokie jie keistuoliai – su kaukėmis vaikšto: gėda kažkokia, nepatogu kažkaip. Bet teks prie to įprasti.
O, pavyzdžiui, suomiai (aišku apskritai yra tam tikras jų charakteris, kad jie mėgsta būti vienumoje ir laikosi atstumo), daro tai, ką jiems rekomenduoja. Jie pasitiki savo Vyriausybe, savo valdžia, nes patys ją išrinko.
Mes labiau įpratę prie gąsdinimo, draudimo, baudų. Tada yra motyvacija. Kitos motyvacijos, paremtos sąmoningai priimtu sprendimu, kaip ir nėra.
Pažiūrėkite, kaip dabar medicininės kaukės nešiojamos. Daug žmonių jas nešioja neteisingai: nosis dažnai neuždengta būna.
– Bet mirtingumas, palyginti su sergamumu koronavirusu pas mus dar nėra toks didelis, kaip kai kuriose kitose šalyse.
– Kol kas mirtingumas nėra ženkliai didelis, nors sergamumas didelis, kadangi rudenį daugiausiai tas virusas cirkuliavo tarp jaunimo. O jaunimas priklausė tiems 80 proc., kurie serga lengvai arba besimptomiškai, arba pagyja negydomi. Jų įgimta imuninė sistema pakankamai nenualinta dar, nesunaikinta. O ją sunaikina amžius ir gretutinės ligos.
Kai virusas įsisuko į globos namus, ilgalaikės socialinės slaugos namus, tas mirtingumas galėjo ir pakilti, nes ten yra senyvo amžiaus žmonės. Kol kas jis nėra toks dramatiškai didelis, bet irgi šiek tiek pakilo. Dabar žymiai daugiau numirė žmonių.
– Ar gali būti, kad mūsų žmonės miršta mažiau, nes mūsų imunitetas labiau treniruotas kas sezoną užpuolančių peršalimo ligų, todėl pandemija mums ne taip skaudžiai smogė kaip, tarkime, italams?
– Ne. Čia yra niekuo neparemtas mitas. Mes neturime atsparumo koronavirusui. Todėl ir kilo pandemija, kad neturime atsparumo. Tai yra naujas virusas, kuriam niekas nėra atsparus.
Tiesiog mes labiau organizuoti negu italai. Tai irgi yra tautinis faktorius.
Italai mėgsta kartu būti, nepaisyti reikalavimų, ypatingai šiaurinėj Italijos pusėj, prie Milano. Pradžioje ten turtingų žmonių globos namuose niekas nedrįso įsakyti turtingiems senyvo amžiaus žmonėms, kad reikia laikytis tokių apsisaugojimo priemonių, nes jie mokėjo didžiulius pinigus už globą. Žodžiu, yra tam tikras italų charakteris.
O šiauriečiai geriau tvarkosi vien dėl to, kad yra šiauriečiai ir žmonės drausmingesni, labiau pilietiški.
– Ką rodo naujausi duomenys apie COVID-19? Gal yra kokių žinių?
– Mutacijos kol kas nėra žymios. Vakcina turėtų pakankamai suveikti: dvi dozės kas 3 savaites. Kaip ilgai laikysis imunitetas, mes nežinome, sužinosime, kai paskiepysime žmones.
Dėl pačios ligos didelių naujienų nėra. Reikia tik dar kartą pabrėžti, kad tai nėra gripas, tai nepanašu į jį. Tai yra žymiai sunkesnė liga negu gripas, kurios metu gali būti sunaikinti plaučiai ir žmogus miršta, kai uždūsta, nebeturi organo, kuriuo gali kvėpuoti.
Ši liga, aišku, pavojinga rūkantiems žmonėms. Rūkantys žmonės nikotinu pažeidžia virpamojo epitelio blakstenėles, kurios reikalingos tam, kad pašalintų iš kvėpavimo takų virusus. Taigi jiems lengviau užsikrėsti.
Bet, kita vertus, šitose blakstėnėlėse yra angiotenziną konvertuojantis fermentas ACE2, kuris yra specifinis receptorius koronavirusui prisijungti. Jeigu šito receptoriaus, šitų blakstienėlių, nebėra, tai virusas gali nebepatekti – nebėra kaip jam prisijungti prie ląstelės.
Tačiau, jeigu rūkantis žmogus, kuris neturi virpamojo epitelio blakstienėlių, užsikrečia, tai serga žymiai sunkesne liga.
– Kuo ypatingas šis koronavirusas?
– Šis virusas geriau dauginasi, jeigu yra žema temperatūra ir drėgmė yra daugiau kaip 60 proc. Su tuo susijęs jo sezoniškumas. Saulės spinduliai irgi naikina šitą virusą.
– Ar šis virusas bus sezoninis?
– Man atrodo, jau galime pasakyti, kad tai bus sezoninis virusas, nes koronavirusai, kurie anksčiau buvo, visada buvo sezoniniai. Koronavirusai yra vieni iš sukeliančių peršalimo ligas virusų.
Šis virusas liks ir niekur nedings. Reikės su juo susigyventi. Bet dabar svarbu, kad žmonės suprastų: jų pilietinė pareiga yra pasiskiepyti. Ir jeigu atsiras tokių žmonių, kurie atsisakys skiepytis piktybiškai, jie ne tik save statys į pavojų, bet ir visą visuomenę.
Mes galime būti ramūs, jeigu 60–70 proc. žmonių įgis imunitetą arba persirgę, arba pasiskiepiję.
Persirgt nieks nenori, tai geriau tegul pasiskiepija.
Bet Lietuvoje pagal „Vilmorus“ apklausą tik 43 proc. žmonių teigia, kad sutiks skiepytis, 15 proc. dar galvoja, o visi kiti yra prieš.
Tai dar kartą kyla klausimas: kokioje mes visuomenėje gyvename, kad žmonės nesupranta šitos pandemijos reikšmės ir neįvertina galimybės pasiskiepyti, nesupranta tos pridėtinės skiepo reikšmės ir galvoja tik apie save, kad jis nesiskiepys?
– Ar pasiskiepijus susidarytų ilgalaikis imunitetas?
– Mes tikimės, kad imunitetas bus ilgalaikis, bet nežinome – reikia stebėti. Antikūnų titrą reikia tikrinti.
Be to, mes matysime, ar tie žmonės, kurie pasiskiepijo susirgs ar ne ir kaip ilgai jie nesusirgs. Tada bus aišku, ar kiekvienais metais reikės skiepytis, kaip gripo vakcina, ar, pavyzdžiui, kas trejus metus. Kol kas mes dar nežinome, kadangi tai naujas virusas, nauja vakcina.
– Pasaulyje išbandyti įvairūs vaistai prieš koronavirusą. Ar kuris nors vaistas yra veiksmingas?
– Jų vartojimas labai ribotas, veikimas – irgi. Pavyzdžiui, remdesiviras veikia tik tuos žmones, kurie serga lengva forma. Jis sutrumpina viruso išsiskyrimo laiką, tačiau visiškai nesumažina mirtingumo.
Kol kas geriausias preparatas – persirgusių ligonių imuninė plazma, tai yra persirgusių žmonių antikūnų kokteilis.
– Ar persirgus koronavirusu įgyjamas imunitetas? O gal galima susirgti pakartotinai?
– Teoriškai visada gali pakartotinai susirgti, tik neaišku, po kiek laiko ir kaip stipriai. Bet kol kas pakartotinų susirgimų vieną kartą persirgus registruojama labai mažai, nes persirgus imunitetas tampa stipresnis negu po skiepų.
Natūrali infekcija visada suformuoja didesnį imunitetą, tai tikimybė yra nedidelė, kad persirgęs antrąkart susirgsi.
Net, jeigu ir sumažės antikūnų kiekis, dar yra ir ląstelinis imunitetas, tai yra imunologinė atmintis. Ląstelės atsimena tą virusą. Ir, jeigu virusas patenka, duoda komandą gaminti antikūnus. Tai užveda mechanizmą, kai antikūnai pradeda neutralizuoti virusinę invaziją. Tokie variantai irgi galimi.
