aA
„Žmonės iki šiol tiki, jog peršalimą ar gripą galima išgydyti antibiotikais. Tai netiesa, antibiotikai veikia tik bakterijas, o ne virusus. Užsiimdami savigyda, naudodami antibiotikus be mediko paskyrimo, žmonės skatina mikroorganizmų antimikrobinį atsparumą.
Bakterijas valgantys virusai
Bakterijas valgantys virusai
© Shutterstock

Dėl šios priežasties, ateityje neturėsime vaistų, kuriais galėtume išgydyti bakterines infekcijas, nes antibiotikai jų tiesiog neveiks“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė.

Kas yra antimikrobinis atsparumas?

Antimikrobinis atsparumas – mikroorganizmų gebėjimas išgyventi ar net daugintis veikiant antibiotikams. Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai paspartina atsparumo vystymąsi.

Remiantis Europos Komisijos (EK) duomenimis, dėl antimikrobinio atsparumo (AMR) Europos Sąjungoje kasmet miršta 25 tūkst. žmonių. Pasaulyje – 700 tūkst. žmonių.

AMR yra viena didžiausių šių dienų grėsmių sveikatos ir maisto saugos srityse. AMR ES pripažintas politiniu prioritetu. Europos Komisijos duomenimis, jeigu tendencijos nesikeis – 2050 m. nuo AMR mirs daugiau žmonių nei nuo vėžio.

AMR taip pat turi didelį ekonominį poveikį – didesnės gydymo išlaidos bei patiriami nuostoliai, dėl mažesnio sergančiųjų darbuotojų našumo. ES šalyse dėl AMR kasmet sveikatos apsaugos srityje yra patiriamos 1,5 mlrd. eur išlaidos.

Pasak dr. J. Miciulevičienės, antimikrobinis atsparumas didėja dėl netinkamų antimikrobinių vaistų vartojimo. Dėl šios priežasties bakterijos mutuoja, įgyja atsparumą, o vėliau plinta visuomenėje.
Neteisingas antimikrobinių vaistų vartojimo pasekmės

„Teko neseniai matyti per televiziją laidą „Klausimėlis“, kurioje pastebėjau, jog daugelis kalbintų žmonių, ypač vyresnio amžiaus, atsakė, jog peršalimą, gripą išgydė antibiotikais. Tai netiesa. Antibiotikai neveikia virusų. Antibiotikai veikia bakterijas. Dėl šios priežasties jie neslopina kosulio ar gripo. Šie vaistai skirti būtent bakterijų naikinimui“, – sako dr. J. Miciulevičienė.

Savigyda, kuri dažnai pasireiškia būtent netinkamu vaistų vartojimu, sukelia bakterijų mutaciją ir atsparumą. Pasak medikės, nors antibiotikų prieinamumas mūsų šalyje yra stipriai suvaržytas, vaistinėje be recepto antibiotikų nenusipirksi, tačiau yra visiems žinoma, jog turguje galima nusipirkti antibiotikų, kurie atvežti iš kaimyninių šalių.

Pasak medikės, žmonėms vis dar trūksta žinių ir supratimo, jog antibiotikai skiriami konkrečiai bakterijai, todėl neveiks, jei nebus tinkamai identifikuota, jog tai būtent ta bakterija.

Dar vieną problemą dr. J. Miciulevičienė įžvelgia šeimos gydytojų neatsakingume. Neretai jie piktnaudžiauja per dažnu antibiotikų išrašymu. Pasak medikės, gydytojas privalo atlikti tyrimus ir tinkamai įvertinti, ar žmogus susirgimo priežastis yra bakterinės kilmės. Dėl šios priežasties, galime sakyti, jog neretai ir patys gydytojai prisideda prie per dažno antibiotikų vartojimo.

Vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė sako, jog dauguma jos gydomų žmonių antibiotikus vartoja atsakingai. Žmonės linkę pasitarti su šeimos gydytoju ar jam reikia antibiotiko ir kaip jį vartoti. Galbūt yra likusi dalis vyresnio amžiaus žmonių, kurie mano, jog turguje pirkti vaistai iš Baltarusijos veikia geriau, tačiau didžioji dalis renkasi atsakingai.

Pražūtingiau už vėžį: tam įtakos turi ne tik vaistai, bet ir maistas
© Shutterstock nuotr.

L. Bukauskaitė tikina, jog aiškiai matydami, jog yra mikrobinė infekcija, kai gali medikai atlieka tyrimus – imami kraujo, šlapimo pasėliai. Tačiau tai daroma sunkesniais atvejais. Dažnesniu atveju medikai skiria antibiotikus be pasėlio, pavyzdžiui bronchito, gerklės uždegimo atveju, nes pasikliauja savo daugiamete patirtimi.

Dr. J. Miciulevičienė pabrėžia, jog tokių mutavusių bakterijų plitimas ypatingai turi būti valdomas ligoninėse, įdiegiant infekcijų kontrolės programas. Svarbu, jog mutavusios bakterijos nebūtų perduodamos kitiems pacientams iš aplinkos per netinkamai nuplautas medikų rankas ir kitais būdais. Negana to, svarbu skatinti visuomenės sąmoningumą, suvokimą, jog antibiotikai turi būti vartojami tik paskyrus medikui, jokiu būdų ne užsiimant savigyda.

„Jau dabar mikrobiologinių tyrimų laboratorijose nustatome bakterijas, kurios jautrios tik vienam antibiotikui. Jei bakterija mutuos, o iš kitų šalių patirties žinome, jog jau tokių mutavusių bakterijų yra, tiesiog neturėsime kuo gydyti“, – tikina dr. J. Maciulevičienė.

Antimikrobiniam atsparumui įtakos turi ne tik vaistai, bet ir maistas?

Antimikrobinį atsparumą sukelia ir netinkamas antimikrobinių vaistų vartojimas žemės ūkyje, konkrečiai gyvulininkystėje, sako dr. J. Maciulevičienė. Lygiai tokias pačias mutavusias bakterijas mes galime gauti su maistu, pastebi medikė.

Evelina Pleterienė dietologė-mitybos specialistė sako, jog mityba daro didelę įtaką mūsų organizmo antibakteriniam atsparumui. Svarbu visuomet galvoti, ką mes valgome ir iš kur tas maistas.

Dietologė-mitybos specialistė pastebi, jog daugėja gyvulių, gydomų antibiotikais, todėl pataria atidžiai rinktis mėsą, atkreipti dėmesį iš kur ji, kaip auginta, kuo gyvulys šertas. Jei gyvulys buvo gydytas antibiotikais, didelė tikimybė, jog jo likučių bus likę mėsoje, kurią mes valgysime. Taip net nežinodami mes vartojame antibiotikus.

L. Bakauskaitė sako, jog yra duomenų, jog dalis gyvulių pasaulyje yra gydomi antibiotikais, nes pagrindinis verslininkų tikslas yra veikti pelningai, o mus pasiekusi produkcija garantuoja ta pelną. Yra duomenų, jog Amerikoje vištienoje randama tokių bakterijų, kurios jau atsparios kai kuriems antibiotikams, kuriais kai kada gydomi ir žmonės.

Lietuvoje tokių atvejų, pasak L. Bukauskaitės, užfiksuota kaip ir nėra. Tačiau vartotojas turėtų būti sąmoningas ir rinkdamasis vieną ar kitą produkciją pagalvotų, kaip ji atsiranda, juk mūsų prekybos centruose yra tikrai daug atvežtinės mėsos. Medikė sako, jog mėsos vartojimas tikrai nėra prilyginamas tabletei, tačiau, nors ir turi daug mažiau įtakos, vis tiek vertėtų atkreipti į tai dėmesį ir galbūt rinkis produkciją iš mažesnio ūkio.

E. Pleterienė pataria mėsą vartoti saikingai ir prisiminti, jog maisto racione dominuoti turi augalinės kilmės produktai. O renkantis mėsą prioritetą teikti augintai ekologiškai.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Liūdna istorija pasidalinęs Stano įspėja sergančius vėžiu neapsigauti: šie žmonės – žudikai (146)

Baisiai skambančią diagnozę „ vėžys “ kasdien Lietuvoje išgirsta apie pusšimtį žmonių.

Dauguma žmonių, kuriems reikėtų klausos aparato, yra jaunesni nei 65 metų: ką apie tai svarbu žinoti? (1)

Vasarą susitinkant su draugais, aplankant tėvus ir gimines pokalbis neretai užsisuka apie sveikatą...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Kraujo tyrimas gali parodyti, ar paveldėjote vėžio geną: gydytoja išvardijo, kam jis atliekamas nemokamai

Onkologinė liga yra viena labiausiai žmones gąsdinančių diagnozių. Tikriausiai dėl šios...

Tai – ne tik neestetiška, bet ir pavojinga organizmui: medikai pasakoja, kaip išvengti vasarą itin lengvai plintančios infekcijos (21)

Vasarą, kuomet avima atvira avalynė, o ir basomis neretas prasieiname, užsikrėsti nagų grybeliu...

6 svarbiausi patarimai, padėsiantys palaikyti sklandų širdies darbą vasarą

Vasarą besimėgaudami šilumos teikiamais malonumais dažniausiai pamirštame, kad orų,...

Top naujienos

Karbauskis: klausimas, kurį man nori užduoti Skvernelis, tikriausiai susijęs su Nausėda (61)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis interviu...

Aistė Žebrauskienė | D+

Siūlo 6 savaičių visuotinas atostogas: verslas kritikuoja, darbuotojai tikina esą neišleidžiami jau dabar

Be trumpesnės darbo savaitės, Lietuvoje siūloma įteisinti ilgesnes kasmetines atostogas. Ekspertai...

Anglijoje pasislėpusiems lietuvių nusikaltėliams – netikėtas smūgis: nauja taktika jau duoda rezultatų (127)

Šių metų pradžioje buvo sudarytas 10-ies ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių sąrašas, kurie,...

Vytautė Merkytė | D+

Vyras, pranokęs patį šėtoną: jo sektantės it marionetės skerdė turčius – norėjo paspartinti apokalipsę Mansono biografijoje – sąsajos su Lietuva

Tai vyras, kuris yra laikomas tikru blogio įsikūnijimu. Jis – išprotėjęs genijus, su svastika...

Tragiška vyro, gimusio nykštuku, bet mirusio būnant milžinu, istorija (2)

Adamas Rainer buvo vienintelis žmogus istorijoje, kuris per savo gyvenimą spėjo pabūti tiek...

Liūdna istorija pasidalinęs Stano įspėja sergančius vėžiu neapsigauti: šie žmonės – žudikai (146)

Baisiai skambančią diagnozę „ vėžys “ kasdien Lietuvoje išgirsta apie pusšimtį žmonių.

Skrandžio rūgštingumas vis dažnesnė bėda: gydytoja įspėja – negydomas refliuksas gali išprovokuoti vėžį (16)

Gydytojai gastroenterologai pastebi, kad padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kitaip refliuksas ,...

Delta atmainai keliant vis didesnį nerimą Izraelis pateikia skaičius: kiek nuo jos apsaugo „Pfizer“ vakcina (392)

Pasak Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos, „ Pfizer Inc.“ sukurtos „Covid-19“ vakcinos...

Karštis grįš jau netrukus: po malonaus savaitgalio sulauksime tvankumos (1)

Šeštadienio naktį per Lietuvą praslinko šaltasis atmosferos frontas. Kartu slinko ir debesų...

Japonijoje dėl medalio kovosianti buriuotoja Viktorija Andrulytė papasakojo, kokiomis sąlygomis gyvena: esame visiškai uždaryti (33)

Lietuvos sportininkė, olimpietė , Lietuvos jachtų buriuotoja Viktorija Andrulytė (29) šiuo...