Dėl šios priežasties, ateityje neturėsime vaistų, kuriais galėtume išgydyti bakterines infekcijas, nes antibiotikai jų tiesiog neveiks“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė.
Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Antimikrobinis atsparumas – mikroorganizmų gebėjimas išgyventi ar net daugintis veikiant antibiotikams. Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai paspartina atsparumo vystymąsi.
Remiantis Europos Komisijos (EK) duomenimis, dėl antimikrobinio atsparumo (AMR) Europos Sąjungoje kasmet miršta 25 tūkst. žmonių. Pasaulyje – 700 tūkst. žmonių.
AMR yra viena didžiausių šių dienų grėsmių sveikatos ir maisto saugos srityse. AMR ES pripažintas politiniu prioritetu. Europos Komisijos duomenimis, jeigu tendencijos nesikeis – 2050 m. nuo AMR mirs daugiau žmonių nei nuo vėžio.
AMR taip pat turi didelį ekonominį poveikį – didesnės gydymo išlaidos bei patiriami nuostoliai, dėl mažesnio sergančiųjų darbuotojų našumo. ES šalyse dėl AMR kasmet sveikatos apsaugos srityje yra patiriamos 1,5 mlrd. eur išlaidos.
Pasak dr. J. Miciulevičienės, antimikrobinis atsparumas didėja dėl netinkamų antimikrobinių vaistų vartojimo. Dėl šios priežasties bakterijos mutuoja, įgyja atsparumą, o vėliau plinta visuomenėje.
Neteisingas antimikrobinių vaistų vartojimo pasekmės
„Teko neseniai matyti per televiziją laidą „Klausimėlis“, kurioje pastebėjau, jog daugelis kalbintų žmonių, ypač vyresnio amžiaus, atsakė, jog peršalimą, gripą išgydė antibiotikais. Tai netiesa. Antibiotikai neveikia virusų. Antibiotikai veikia bakterijas. Dėl šios priežasties jie neslopina kosulio ar gripo. Šie vaistai skirti būtent bakterijų naikinimui“, – sako dr. J. Miciulevičienė.
Savigyda, kuri dažnai pasireiškia būtent netinkamu vaistų vartojimu, sukelia bakterijų mutaciją ir atsparumą. Pasak medikės, nors antibiotikų prieinamumas mūsų šalyje yra stipriai suvaržytas, vaistinėje be recepto antibiotikų nenusipirksi, tačiau yra visiems žinoma, jog turguje galima nusipirkti antibiotikų, kurie atvežti iš kaimyninių šalių.
Pasak medikės, žmonėms vis dar trūksta žinių ir supratimo, jog antibiotikai skiriami konkrečiai bakterijai, todėl neveiks, jei nebus tinkamai identifikuota, jog tai būtent ta bakterija.
Dar vieną problemą dr. J. Miciulevičienė įžvelgia šeimos gydytojų neatsakingume. Neretai jie piktnaudžiauja per dažnu antibiotikų išrašymu. Pasak medikės, gydytojas privalo atlikti tyrimus ir tinkamai įvertinti, ar žmogus susirgimo priežastis yra bakterinės kilmės. Dėl šios priežasties, galime sakyti, jog neretai ir patys gydytojai prisideda prie per dažno antibiotikų vartojimo.
Vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė sako, jog dauguma jos gydomų žmonių antibiotikus vartoja atsakingai. Žmonės linkę pasitarti su šeimos gydytoju ar jam reikia antibiotiko ir kaip jį vartoti. Galbūt yra likusi dalis vyresnio amžiaus žmonių, kurie mano, jog turguje pirkti vaistai iš Baltarusijos veikia geriau, tačiau didžioji dalis renkasi atsakingai.
L. Bukauskaitė tikina, jog aiškiai matydami, jog yra mikrobinė infekcija, kai gali medikai atlieka tyrimus – imami kraujo, šlapimo pasėliai. Tačiau tai daroma sunkesniais atvejais. Dažnesniu atveju medikai skiria antibiotikus be pasėlio, pavyzdžiui bronchito, gerklės uždegimo atveju, nes pasikliauja savo daugiamete patirtimi.
Dr. J. Miciulevičienė pabrėžia, jog tokių mutavusių bakterijų plitimas ypatingai turi būti valdomas ligoninėse, įdiegiant infekcijų kontrolės programas. Svarbu, jog mutavusios bakterijos nebūtų perduodamos kitiems pacientams iš aplinkos per netinkamai nuplautas medikų rankas ir kitais būdais. Negana to, svarbu skatinti visuomenės sąmoningumą, suvokimą, jog antibiotikai turi būti vartojami tik paskyrus medikui, jokiu būdų ne užsiimant savigyda.
„Jau dabar mikrobiologinių tyrimų laboratorijose nustatome bakterijas, kurios jautrios tik vienam antibiotikui. Jei bakterija mutuos, o iš kitų šalių patirties žinome, jog jau tokių mutavusių bakterijų yra, tiesiog neturėsime kuo gydyti“, – tikina dr. J. Maciulevičienė.
Antimikrobiniam atsparumui įtakos turi ne tik vaistai, bet ir maistas?
Antimikrobinį atsparumą sukelia ir netinkamas antimikrobinių vaistų vartojimas žemės ūkyje, konkrečiai gyvulininkystėje, sako dr. J. Maciulevičienė. Lygiai tokias pačias mutavusias bakterijas mes galime gauti su maistu, pastebi medikė.
Evelina Pleterienė dietologė-mitybos specialistė sako, jog mityba daro didelę įtaką mūsų organizmo antibakteriniam atsparumui. Svarbu visuomet galvoti, ką mes valgome ir iš kur tas maistas.
Dietologė-mitybos specialistė pastebi, jog daugėja gyvulių, gydomų antibiotikais, todėl pataria atidžiai rinktis mėsą, atkreipti dėmesį iš kur ji, kaip auginta, kuo gyvulys šertas. Jei gyvulys buvo gydytas antibiotikais, didelė tikimybė, jog jo likučių bus likę mėsoje, kurią mes valgysime. Taip net nežinodami mes vartojame antibiotikus.
L. Bakauskaitė sako, jog yra duomenų, jog dalis gyvulių pasaulyje yra gydomi antibiotikais, nes pagrindinis verslininkų tikslas yra veikti pelningai, o mus pasiekusi produkcija garantuoja ta pelną. Yra duomenų, jog Amerikoje vištienoje randama tokių bakterijų, kurios jau atsparios kai kuriems antibiotikams, kuriais kai kada gydomi ir žmonės.
Lietuvoje tokių atvejų, pasak L. Bukauskaitės, užfiksuota kaip ir nėra. Tačiau vartotojas turėtų būti sąmoningas ir rinkdamasis vieną ar kitą produkciją pagalvotų, kaip ji atsiranda, juk mūsų prekybos centruose yra tikrai daug atvežtinės mėsos. Medikė sako, jog mėsos vartojimas tikrai nėra prilyginamas tabletei, tačiau, nors ir turi daug mažiau įtakos, vis tiek vertėtų atkreipti į tai dėmesį ir galbūt rinkis produkciją iš mažesnio ūkio.
E. Pleterienė pataria mėsą vartoti saikingai ir prisiminti, jog maisto racione dominuoti turi augalinės kilmės produktai. O renkantis mėsą prioritetą teikti augintai ekologiškai.
